KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
APSKAITOS KATEDRA

AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ VEIKLOS EKONOMINĖ ANALIZĖ
Savarankiškas namų darbas

KAUNAS, 2009
Turinys
Įvadas 3

1. Trumpa bendrovės charakteristika 5

2. Išorinės ir vidinės aplinkos veiksnių analizė 8

3. Finansinių ataskaitų horizontalioji ir vertikalioji analizės 13

3.1. Balanso horizontali analizė 13

3.2. Balanso vertikali analizė 16

3.3. Pelno (nuostolių) ataskaitos horizontali analizė 20

3.4. Pelno (nuostolių) vertikali ataskaitų analizė 21

4. Santykinių finansinių rodiklių analizė 23

4.1. Pelningumo analizė 23

4.2. Mokumo analizė 25

4.3. Ekonominio efektyvumo analizė 26

4.4. Kapitalo rinkos rodiklių analizė 28

5. Prognozuojamo balanso ir pelno nuostolio ataskaitos sudarymas ir analizė 32

Išvados 37

Literatūra 39

Priedai 41

Įvadas

Įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, taikyti kuo tobulesnes ekonominės analizės metodikas. Teisingas esamos būklės įvertinimas padeda gerokai objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes – tai yra viena iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo ir plėtros sąlygų. Įmonių veiklos ir ekonominės analizės būtinumą ir jos reikšmę lemia laisvos rinkos ekonomikos plėtra, nuolat auganti konkurencija, naujų ūkininkavimo formų ir valdymo metodų taikymas ir kiti veiksniai. Įmonių ekonominė analizė yra vienas iš svarbiausių įmonės ekonominės informacijos šaltinių.

Įmonių ekonominė analizė padeda nustatyti įmonės galimybes ir pranašumus konkurencinėje rinkoje ir krizinių situacijų atvejais, pastebėti rizikingiausias veiklos sritis. Ji padeda ištirti ir mobilizuoti ekonominės ir socialinės plėtros rezervus, ūkinio potencialo efektyvumo didinimo galimybes, parengti išsamias prognozes, priimti strateginius ir taktinius valdymo sprendimus. Įmonių ekonominė analizė ypač svarbi investuotojams ir vadybininkams. Investuotojų požiūriu analizė svarbi ateities įvykiams numatyti, o vadybininkams – ne tik prognozuoti ateitį, bet dar svarbesniam dalykui – planavimui veiklos, kuri garantuotų ateities veiklos plėtrą.

Atsižvelgdamos į ekonominės analizės svarbą įmonės veiklos rezultatams bei tęstinumui, esame motyvuotos perteikti iš šio modulio įsisavintas žinias praktiškai.

Ekonominės analizės objektas – gamybinės įmonės AB „Utenos trikotažas“ veikla.

Tikslas – atlikti AB „Utenos trikotažas“ 2006-2008 metų veiklos ekonominę analizę.

Uždaviniai:

• Pateikti trumpą bendrovės veiklos charakteristiką; • Įvertinti išorinės ir vidinės aplinkos veiksnių įtaką įmonės veiklai; • Atlikti vertikalią ir horizontalią finansinių ataskaitų analizę; • Identifikuoti pagrindines problemines sritis; • Atlikti pelningumo, trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo, įmonės veiklos efektyvumo bei kapitalo rinkos rodiklių analizę; • Apibendrinti analizės rezultatus ir pateikti pasiūlymus išskirtų problemų sprendimui prognozuojant įmonės veiklos perspektyvas

Trukmė - analizuojamas laikotarpis yra 3 metai ( 2006-2008 m.)

Informacijos šaltiniai. AB ,,Utenos trikotažas” finansinėms ataskaitoms įvertinti naudojami duomenys iš įmonės pateikiamų metinių finansinių ataskaitų (balanso ir pelno/nuostolio ataskaitos), naudojama oficialios įmonės svetainės www.ut.lt informacija bei internetiniuose straipsniuose pateikta analitikų informacija apie įmonę, įmonės vadovų parengtų pranešimų informacija.

1. Trumpa bendrovės charakteristika

➢ Įmonės pavadinimas: AB „Utenos trikotažas“ ➢ Įmonės įregistravimo data: 1967 m. liepos 25 d. ➢ Veiklos sritis: Trikotažo ir tekstilės gaminių gamyba ➢ Įmonės adresas: J. Basanavičiaus g. 122, LT 28214 Utena ➢ Įmonės generalinis direktorius: Nerijus Vilūnas ➢ Darbuotojų skaičius – apie 800 darbuotojų ➢ Tinklapis: http://www.ut.lt Akcinė bendrovė “Utenos trikotažas” įkurta 1967 m. Tuo metu tai buvo viena didžiausių įmonių Baltijos šalyse: jos projektinis pajėgumas siekė 17,7 mln. vienetų trikotažo gaminių per metus. 1993 m. “Utenos trikotažas” tapo privačiojo kapitalo įmonė. 1995 m. įsteigta antrinė įmonė UAB “Utenos trikotažo prekyba” . 1999 m. birželio 1 d. AB “Utenos trikotažas” akcijos buvo įtrauktos į Lietuvos nacionalinės vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą [1]. Šiandien „Utenos trikotažas“ – viena moderniausių įmonių Rytų ir Centinėje Europoje. Bendrovės sėkmę lemia pasaulinius standartus atitinkanti Europos rinkoje konkurencinga produkcija. Bendrovė eksportuoja apie 90 procentų visos produkcijos. Pagrindiniai bendrovės produkcijos pirkėjai - stambūs Vakarų Europos mažmeninės prekybos tinklai[13]. AB „Utenos trikotažas“ siuva aukščiausios kokybės trikotažo gaminius konkurencingomis kainomis ir kuo trumpesniais terminais. Tai pasiekti padeda vientisas gamybos ciklas, kurį sudaro mezgimas, dažymas, džiovinimas, sukirpimas, siuvimas, kokybės patikrinimas ir pakavimas. AB „Utenos trikotažas“ itin noriai rūpinasi savo darbuotojais, jų tobulėjimu bei kvalifikacijos kėlimu. Pasak jų, tai bendrovės credo. Skatinant darbuotojų tobulėjimą ir lankstumą, kasmet organizuojamos stažuotės Vakarų šalių lengvosios pramonės įmonėse, pristatoma metodinė medžiaga, dalyvaujama už šalies ribų rengiamose parodose. AB „Utenos trikotažas“ yra stipri bendrovė Lietuvos rinkoje, nes didelį dėmesį skiria prekių kokybei bei asortimento atnaujinimui. Taip pat turi vadinamus sėkmės garantus – ISO kokybės standartus, kurie atitinka tarptautinius technologinių procedūrų ir dokumentų standartus [8]. Sertifikatai: Bendrovėje “Utenos trikotažas” sėkmingai veikia kokybės vadybos sistema, atitinkanti standarto ISO 9001:2000 reikalavimus, o aplinkos apsaugos vadyba yra neatsiejama geros verslo vadybos dalis. Be to, 2001 m. spalio mėn. įmonei įteiktas tarptautinis standarto ISO 14001:1996 aplinkos apsaugos vadybos sistemos (AVS) sertifikatas . Pasirengimą gauti AVS sertifikatą finansavo Danijos vyriausybė, sukūrimo projektą padėjo įgyvendinti Danijos technologijos instituto ir KTU Aplinkos inžinerijos instituto specialistai. 2005 metų sausio mėn. Danijos aplinkosauginio ženklinimo institucija „Ecolabelling Denmark“ bendrovės gaminamiems medvilnės ir elastano gaminiams suteikė Europos Sąjungos aplinkosauginį ženklą „Europos gėlė“ (EU flower“). Teisę produkciją žymėti šiuo ženklu „Utenos trikotažas“ gavo vienas pirmųjų tarp Pabaltijo šalių gamintojų: „Europos gėlės“ ženklu yra žymima tik vienos Estijos įmonės produkcija, tuo tarpu Lietuvoje – „Utenos trikotažas“ pirmasis ir vienintelis, turintis tokią teisę. „ES gėle“ pažymėta produkcija atitinka itin griežtus aplinkosauginius reikalavimus: šio ženklo suteikimas gaminiui parodo, kad tiek produkcijos gamyboje, tiek gamybai reikalingų žaliavų gamyboje nėra naudojamos medžiagos, galinčios turėti neigiamą poveikį aplinkai ir vartotojui [1]. Taip pat įmonei suteikti ir šie sertifikatai: • 1998 - OEKO – TEX100 tarptautinis eko-sertifikatas • 2006 – SA 8000 socialinės atsakomybės sertifikatas • 2009 – OE (Organic Exchange) eko-sertifikatas • 2009 – GOTS (Global organic textile standard) eko-sertifikatas [pic] [pic] [pic] [pic] [pic] [pic] [pic] 1 pav. Įmonės sertifikatai[1] Pardavimus Lietuvoje vykdo UAB „Utenos trikotažo prekyba“, valdanti 19 firminių „Utenos trikotažo“ parduotuvių Lietuvoje ir Ukrainoje [1]. Taip pat AB „Utenos trikotažas“ gaminių galima įsigyti internetinėje parduotuvėje www.deiza.net Didžiausi bendrovės akcininkai yra UAB „Koncernas SBA“ ir užsienio investicijų fondai “Amber Trust”:

2 pav. Įmonės akcininkai [1] AB,,Utenos trikotažas” valdo trijų įmonių kontrolinius paketus: OAO „MTF Mrija“, AB ,,Šatrija” (siuvimo įmonė) ir UAB ,,Gotija” (mažmeninė prekyba Lietuvoje).

[pic] 3 pav. AB „Utenos trikotažas“ valdomos įmonės [1]

2. Išorinės ir vidinės aplinkos veiksnių analizė

Šiame skyriuje atlikta išorinės ir vidinės aplinkos veiksnių analizė. Šiai analizei atlikti panaudota SWOT analizė. SWOT naudojama nustatant įmonės pranašumus, trūkumus, galimybes ir grėsmes, tam, kad būtų galima išsiaiškinti, kaip panaudoti pranašumus galimybėms įgyvendinti, kaip pasinaudojant galimybėmis ištaisyti trūkumus, kaip panaudoti pranašumus grėsmėms sumažinti ir kokius trūkumus reikia pašalinti, kas sumažėtų grėsmės. Pranašumai ir trūkumai yra įmonės vidinės ypatybės, stipriosios ir silpnosios pusės lyginant su konkurentais ir jos valdomos, tai: finansiniai, marketingo, organizaciniai arba darbo išteklių pranašumai ir trūkumai. Galimybės ir grėsmės yra išorinės aplinkos ypatybės ir jos įmonei nepavaldžios, tai: politiniai, ekonominiai technologiniai pokyčiai, pasikeitimai konkurencijoje, reguliavimo pakitimai ir naujų rinkų radimas ir pan. 1 lentelė AB „Utenos trikotažas“ SWOT analizė
|Galimybės: |Pranašumai: |
|Atsigaunant ES ekonomikai drabužių vartojimas ir paklausa neabejotinai augs.|Aukštas UT prekinio ženklo žinomumas ir pardavimų kanalų vystymas, |
|Vartojimo tendencija link ekologiškų, švarių gaminių palanki bendrovės |patikimo partnerio reputacija, ilgalaikis bendradarbiavimas su |
|specializacijai. |klientais |
|Naujų segmentų paieška |Dideli gamybiniai pajėgumai, moderni gamybinė bazė |
|Naujų pardavimų rinkų paieška |Lanksti gamyba ir palanki geografinė padėtis. |
|Ukraina, NVS |Diversifikuota pirkėjų struktūra, dideli ir žinomi užsakovai. |
|Medžiagų pardavimas |Aukštos kvalifikacijos personalas; |
| |Kainos/kokybės santykio augimas. |
| |Pardavimų plėtra Ukrainos rinkoje išnaudojant dukterinę įmonę “Mrija” |
| |Orientacija į augantį ekologiškos produkcijos segmentą, kokybę |
| |Socialinės atsakomybės, ekologijos ir kokybės vadybos sertifikatai. |
|Grėsmės: |Trūkumai: |
|Didėjanti konkurencija tarp drabužių gamintojų. |Siuvimo specialistų migracija ir subrangovų ribotos finansinės |
|Kylančios žaliavų kainos. |galimybės įsigyti sudėtingesnius įrenginius. |
|Kvalifikuotos darbo jėgos migracija. |Ilgalaikių prekybos sutarčių su užsakovais nebuvimas. |
|Sunkiau gaunami kreditai. |Didėjanti savikaina, nuostolinga veikla. |
|Nepalankūs valiutos kursų svyravimai | |

Galimybės:

1. Nors Lietuvoje ekonomikos atsigavimo reikės palaukti, Europos ekonomikoje jau matyti atsigavimo ženklų. Rugsėjį Vokietija ir Prancūzija rugpjūtį jau paskelbė pasitraukusios iš recesijos[14]. Kadangi UT didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja į Vakarų Europą ir Skandinaviją, įmonė turi galimybę pasinaudoti greitesniu Europos ekonomikos atsigavimu ir greičiau nei kiti konkurentai atsigauti po krizės ir pagerinti savo veiklos rezultatus.
2. Augantis ekologiškos produkcijos populiarumas atveria „Utenos trikotažui“ galimybes padidinti pardavimus, nes bendrovė turi reikiamus išteklius (technologiją, kvalifikuotus specialistus ir kt.) ir gali tiekti sertifikuotą produkciją naujam segmentui.
3. Naujų segmentų paieška. Dar pernai "Utenos trikotažas" skubiai pertvarkė veiklą, atsisakė nepelningų užsakymų ir atrado rinkos segmentus, kuriuose nereikia konkuruoti su pigiais Azijos valstybių gamintojais. AB „Utenos trikotažas“ sėkmingai plėtoja novatoriškos ekologiškos produkcijos gamybą ir pardavimus, o taip pat bendradarbiavimą su aukštesnio ir „premium“ segmento klientais, kaip antai, „Triumph“, „Hugo Boss“, „Esprit“ ir kitais.
4. Siekdama išlaikyti mažesnę gaminių savikainą ir pagerinti plėtros Rytų Europos rinkose galimybes, 2005 metais bendrovė Ukrainoje įsigijo siuvimo įmonę Mrija, kurią tikisi padaryti lietuviško trikotažo įmonės analogu, padidinti grupės gamybinius pajėgumus, ateityje bendroves sujungti į vertikaliai integruotą sistemą, sau pasilikdama sudėtingesnes, daugiau kvalifikacijos, greičio ir lankstumo reikalaujančias gamybos operacijas. Dėl gamybos perkėlimo į Ukrainą UT gali tikėtis tik laikino sąnaudų pranašumo, po 3–5 metų bendrovė turės ieškoti kitų sąnaudų mažinimo šaltinių.

Grėsmės:

1. Didėjanti konkurencija tarp drabužių gamintojų. Nuo 2005 m. sausio 1 d. buvo panaikintos importo kvotos iš Azijos šalių į Europos Sąjungą įvežamiems tekstilės gaminiams, dėl to labai išaugo konkurencija su tų šalių, ypač Kinijos, tekstilės ir drabužių gamintojais. Didžiausia pasaulyje rūbų gamintoja ir eksportuotoja išlieka Kinija drauge su kitomis Azijos šalimis, o tuo tarpu konkurencija tarp Europos gamintoju vis stiprėja. Po Pietryčių Azijos ir Rusijos krizių konkurencija tarp gamintojų tapo dar aršesnė, verčianti Europos gamintojus iškelti gamybą į pigesnes šalis, bei sparčiai vystyti technologijas, kurti madas bei ieškoti naujų sprendimų marketingo srityje. Pagrindiniai AB „Utenos trikotažas” konkurentai vidaus rinkoje yra Lietuvos gamintojai, gaminantys panašią produkciją, užsienio gamintojų trikotažo gaminių importuotojai, parduotuvių tinklai, prekiaujantys drabužiais ir trikotažo gaminiais, turgaus prekeiviai. Konkurentai tarp Lietuvos gamintojų yra AB „Audimas”, AB „Sparta”, gaminančios apatinius ir viršutinius trikotažo gaminius, AB „Vilniaus aušra”, siuvanti lengvus viršutinius bei apatinius drabužius, AB „Lorita”, užsiimanti drabužių kūdikiams gamyba. AB „Utenos trikotažo” konkurentai Lietuvoje šiuo metu nepajėgūs konkuruoti savo trikotažo gaminiais nei kiekybiškai, nei kokybiškai, nei plačiu technologinių galimybių spektru. Dauguma įmonių specializuojasi ir kitos produkcijos gamyboje. Tarp šalių importuotojų ypač stiprias pozicijas užima Danija, Kinija, Turkija, Lenkija. Bendrovės konkurentai gaminant ir parduodant produkciją Vakarų Europos šalyse yra Estija, Latvija, Portugalija, Graikija, Rumunija, Vengrija, Turkija, Kinija, Bulgarija. Stipriosios pusės konkurentų – trumpi gamybos terminai, maža kaina. Ateityje galima tikėtis dar stipresnės konkurencijos tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių tekstilės ir drabužių gamintojų [12].
2. Kylančios žaliavų kainos. Nors šiuo metu tekstilės žaliavų kaina kritusi dešimtimis procentų [9], ateityje išlieka grėsmė, kad žaliavų kainos didės. Tai padidintų „Utenos trikotažo gaminių savikainą.
3. Siuvimo specialistų migracija. Lietuvoje pastebimos darbo jėgos migravimo į Vakarų Europos šalis tendencijos. Ši grėsmė gali „Utenos trikotažui“ atsiliepti tuo, kad kvalifikuotų siuvimo ir kitų specialistų trūkumas gali apriboti užsakymų apimčių vykdymą, padidinti personalo paieškos, apmokymo ir panašius kaštus.
4. Sunkiau gaunami kreditai. Esant sunkiai ekonominei situacijai bankai kelia didesnius reikalavimus išduodamoms paskoloms, reikalauja didesnių palūkanų. Tai padidintų įmonės finansinės veiklos kaštus.
5. Nepalankūs valiutos kursų svyravimai. „Utenos trikotažas“ prekiauja ne tik su Europos Sąjungos šalimis, bet ir su NVS šalimis, turi dukterinę įmonę Ukrainoje, taigi įmonei kyla grėsmė patirti nuostolius dėl nepalankių valiutos kursų.

Pranašumai:

1. Aukštas UT prekinio ženklo žinomumas ir pardavimų kanalų vystymas, patikimo partnerio reputacija, ilgalaikis bendradarbiavimas su klientais. AB „Utenos trikotažas“ yra gerai žinoma Lietuvoje, o užsienio rinkose turi patikimo partnerio reputaciją. Tai padeda įmonei pritraukti daugiau užsakymų.
2. Dideli gamybiniai pajėgumai leidžia įmonei vykdyti didelius stambių pirkėjų užsakymus, kurie ypač naudingi įmonei. Moderni gamybinė bazė leidžia gaminti šiuolaikiškus gaminius ir sėkmingai konkuruoti rinkoje, didinti pardavimus. 2008 metais "Utenos trikotažas" skubiai pertvarkė veiklą, atsisakė nepelningų užsakymų ir atrado rinkos segmentus, kuriuose nereikia konkuruoti su pigiais Azijos valstybių gamintojais.
3. Lanksti gamyba ir palanki geografinė padėtis užtikrina greitą gaminių pristatymą į parduotuves Skandinavijoje ir ES nuo užsakymo pateikimo.
4. Diversifikuota pirkėjų struktūra, dideli ir žinomi užsakovai. Pagrindiniai bendrovės pirkėjai yra stambūs Vakarų Europos mažmeniniai tinklai. Dabar bendrovė turi daugiau kaip 10 didelių užsakovų, nuperkančių po 5–10 proc. pagaminamos produkcijos. Nepriklausomybė nuo vieno kliento mažina riziką, tačiau ilgalaikių prekybos sutarčių su užsakovais neturėjimas suteikia nestabilumo (sutartys sudaromos vieniems metams). Be to, „Utenos trikotažo“ partneriai yra tokios žinomos bendrovės kaip "H & M", "KappAhl", "Polarn O.Pyret", "Promod", "Triumph" ir kitos. Tai leidžia bendrovei ramiau žvelgti į ateitį, nekyla problemų dėl partnerių nemokumo ar vėlavimo atsiskaityti. Kai gali krizės sąlygomis planuoti finansų srautus, tai yra didelis privalumas", - pažymi N.Vilūnas[6].
5. Aukštos kvalifikacijos personalas; Bendrovė skiria daug dėmesio darbo sąlygų gerinimui, darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui. 2008 metais darbuotojų mokymui skirta 83 tūkst. Lt.
6. Kainos/kokybės santykio augimas. Siekdama sutvirtinti savo konkurencines pozicijas rinkoje, bendrovė siekia daugiau gaminti baigtinių, didesnės pridėtinės vertės, sudėtingesnių, aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančių gaminių, trumpinti užsakymų įvykdymo laiką bei išnaudoti savo geografinį pranašumą
7. Pardavimų plėtra Ukrainos rinkoje išnaudojant dukterinę įmonę “Mrija”. 2005 metais UT į įsigytą Ukrainos bendrovę Mrija investavo apie 6,3 mln. litų. Investicijos daugiausia buvo skirtos gamybos įrangai atnaujinti, naujiems moderniems įrenginiams, kurie turėtų leisti atlikti daugiau gamybos funkcijų, padidinti veiklos efektyvumą ir kokybę, įsigyti. Dėl investicijų Ukrainoje UT grupės gamybiniai pajėgumai turėtų padidėti apie 30 procentų
8. Orientacija į augantį ekologiškos produkcijos segmentą, kokybę. Augantys ekologinės produkcijos pardavimai nepaisant nepalankios rinkos situacijos leidžia įmonei pagerinti savo situaciją.
9. Socialinės atsakomybės, ekologijos ir kokybės vadybos sertifikatai gerina įmonės įvaizdį, padeda konkuruoti rinkoje.

Trūkumai:

1. Subrangovų ribotos finansinės galimybės įsigyti sudėtingesnius įrenginius. Būtent tekstilės mašinos yra ypač imlios pinigų: vienas verpimo, audimo ar apdailos įrenginys gali kainuoti 1 mln. Lt ir daugiau. Siuvimo mašinos kur kas pigesnės, nors kai kurių kaina irgi skaičiuojama dešimtimis tūkstančių",- teigia Vidmantas Vikšraitis, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinis direktorius [7].
2. Ilgalaikių prekybos sutarčių su užsakovais nebuvimas (sutartys sudaromo 1 metams) didina riziką, kad dėl tam tikrų priežasčių (pvz., konkurentų pranašumo dėl mažesnių kaštų, modernesnės gamybos technologijos ir kt.) nebesudarys sutarčių su „Utenos trikotažu“.
3. Didėjanti savikaina mažina įmonės pelną (didina nuostolius). UT veikla 2007-2008 m. nuostolinga. Patiriami nuostoliai sunkina įmonės finansinę būklę, mažina galimybes investuoti į įmonės modernizavimą, sunkina kreditų gavimo sąlygas. Taigi „Utenos trikotažas“ turi pasinaudoti savo pranašumais (dideliais gamybiniais pajėgumais, modernia gamybine baze, lankstumu, aukštos pridėtinės vertės kūrimu ir kt., kad pasinaudotų galimybėmis (didėjantis aukštos pridėtinės vertės, ir ekologiškų gaminių vartojimas, įsiskverbimas į naujus segmentus ir rinkas), bei išvengtų ar sumažintų grėsmes (didėjančios konkurencijos tarp drabužių gamintojų, kylančios žaliavų kainos ir kt.).

3. Finansinių ataskaitų horizontalioji ir vertikalioji analizės

Šiame skyriuje pateikta horizontali ir vertikali balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų analizė.

3.1. Balanso horizontali analizė

2 lentelė
AB "Utenos trikotažas" 2006- 2008 metų turto horizontali analizė
|TURTAS |2006 |2007 |
| |2006 |2007 |2008 |
| |Tūkst. Lt|lyginamasis |Tūkst. Lt|lyginamasis |Tūkst. Lt|lyginamasis |
| | |svoris, proc. | |svoris, proc. | |svoris, proc. |
|Nematerialusis turtas |871 |1,0 |1181 |1,3 |1102 |1,6 |
|Kitas nematerialusis turtas |155 |0,2 |139 |0,1 |1102 |1,6 |
|Išankstiniai apmokėjimai už nematerialųjį |716 |0,8 |1042 |1,1 | - | - |
|turtą | | | | | | |
|Ilgalaikis materialusis turtas |32894 |36,1 |29183 |31,4 |23523 |33,3 |
|Žemė ir pastatai |4617 |5,1 |4681 |5,0 |4470 |6,3 |
|Statiniai |303 |0,3 |272 |0,3 |241 |0,3 |
|Transporto priemonės ir kitas ilgalaikis |25500 |28,0 |23816 |25,7 |18812 |26,6 |
|materialusis turtas | | | | | | |
|Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |2474 |2,7 |414 |0,4 |1 |0,001 |
|Investicinis turtas |5651 |6,2 |5580 |6,0 |3446 |4,9 |
|Ilgalaikis finansinis turtas |10815 |11,9 |12753 |13,7 |12753 |18,1 |
|Investicijos į dukterines įmones |10742 |11,8 |12753 |13,7 |12753 |18,1 |
|Prekybos ir kitos gautinos sumos |73 |0,1 | - | - | - | - |
|Atidėtojo pelno mokesčio turtas |206 |0,2 |248 |0,3 | - | - |
|TRUMPALAIKIS TURTAS |40791 |44,7 |43851 |47,3 |29823 |42,2 |
|Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai |12739 |14,0 |16071 |17,3 |9090 |12,9 |
|Atsargos |12451 |13,6 |15828 |17,1 |8913 |12,6 |
|Išankstiniai apmokėjimai |288 |0,3 |243 |0,3 |177 |0,3 |
|Prekybos ir kitos gautinos sumos |27105 |29,7 |27602 |29,7 |20585 |29,1 |
|Prekybos gautinos sumos |12215 |13,4 |11756 |12,7 |7330 |10,4 |
|Gautinos sumos iš dukterinių įmonių |7439 |8,2 |10787 |11,6 |11882 |16,8 |
|Gautinos sumos iš kitų susijusių šalių |5354 |5,9 |2220 |2,4 | - | - |
|Iš anksto sumokėtas pelno mokestis |1227 |1,3 |2092 |2,3 |1086 |1,5 |
|Kiti gautini mokesčiai |870 |1,0 |747 |0,8 |287 |0,4 |
|Kitas trumpalaikis turtas |74 |0,1 |77 |0,1 |31 |0,0 |
|Pinigai ir pinigų ekvivalentai |837 |0,9 |101 |0,1 |117 |0,2 |
|TURTO IŠ VISO |91228 |100 |92796 |
| |Tūkst. Lt|lyginamasis |Tūkst. Lt|lyginamasis |Tūkst. Lt|lyginamasis |
| | |svoris proc. | |svoris proc. | |svoris proc. |
|Akcinis kapitalas |19834 |21,7 |19834 |21,4 |19834 |28,1 |
|Rezervai |1983 |2,2 |1983 |2,1 |1983 |2,8 |
|Kiti rezervai |1983 |2,2 |1983 |2,1 |1983 |2,8 |
|Nepaskirstytasis pelnas |13586 |14,9 |3969 |4,3 |-2266 |-3,2 |
|ĮSIPAREIGOJIMAI |55825 |61,2 |67010 |72,2 |51097 |72,3 |
|Ilgalaikiai įsipareigojimai |24280 |26,6 |33102 |35,7 |27666 |39,2 |
|Paskolos |24280 |26,6 |33102 |35,7 |27666 |39,2 |
|Trumpalaikiai įsipareigojimai |31545 |34,6 |33908 |36,5 |23431 |33,2 |
|Paskolos |10649 |11,7 |12738 |13,7 |4641 |6,6 |
|Prekybos ir kitos mokėtinos sumos |20896 |22,9 |21170 |22,8 |18790 |26,6 |
|Prekybos mokėtinos sumos |12789 |14,0 |12950 |14,0 |11218 |15,9 |
|Mokėtinos sumos dukterinėms įmonėms |9 |0,001 |547 |0,6 |1327 |1,9 |
|Mokėtinos sumos kitoms susijusioms šalims |343 |0,4 |486 |0,5 |1943 |2,8 |
|Kiti mokėtini mokesčiai |349 |0,4 |213 |0,2 |219 |0,3 |
|Sukauptos sąnaudos ir kiti trumpalaikiai |7406 |8,1 |6974 |7,5 |4083 |5,8 |
|įsipareigojimai | | | | | | |
|AKCININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO |

Atlikus balanso savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų struktūros analizę (žr. 5 lentelę) matyti, kad 2006 metais trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34,6%, ilgalaikiai įsipareigojimai – 26,6%, o kapitalas ir rezervai įmonėje sudarė 38,8 %. 2007 metais finansavimo šaltinių struktūra buvo mažiau palanki, nes kapitalas ir rezervai sumažėjo 11 procentinių punktų. Kapitalo ir rezervų sudėtyje didžiausią dalį sudaro akcinis kapitalas (28,1 proc.), rezervai sudaro tik 2,8% visų įmonės įsipareigojimų. 2008 metais akcinis kapitalas padidėjo 6,7 punkto, tačiau sumažėjo nepaskirstyto pelno dalis, todėl 2008 metais savininkų nuosavybė sumažėjo 0,1 punkto 2006 metais įmonė turėjo 13586 nepaskirstyto pelno. Tai sudarė 14,9% visų savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų. 2007 metais nepaskirstyto pelno procentinė dalis sumažėjo iki 4,3%, o 2008 metais tapo neigiama (-3,2%). Nuostoliai rodo, kad įmonės patiria sunkumų.. Skolinto kapitalo dalyje 2006 metais dominavo trumpalaikiai įsipareigojimai (34,6%). 2006 metais trumpalaikiai įsipareigojimai ir ilgalaikiai įsipareigojimai pasiskirstė panašiai vienodai (atitinkamai 25,7% ir 36,5%). 2008 metais ilgalaikių paskolų dalis buvo 6 procentiniais punktais didesnė nei trumpalaikiai įsipareigojimai. Tam turėjo įtakos 2008 metais sumažėjusi trumpalaikių paskolų dalis. Tai, kad sumažėjo savininkų kapitalo dalis, rodo, kad įmonės situacija blogėja.
[pic]
7 pav. Savininkų nuosavybės balanso kitimas 7 paveiksle matyti, kaip kinta skolinto ir nuosavo kapitalo sudėtis 2006 – 2008 metais. Tai, kad įmonėje 2007 vyko nepalankūs pokyčiai galima spręsti iš nuosavo ir skolinto kapitalo santykio kitimo: 2006 metais nuosavas kapitalas ir rezervai sudarė 38,81% savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų sumos, 2007 metais šis straipsnis sumažėjo 11 punktų.
Vertikalioji balanso analizė parodė, kad finansavimo šaltinių požiūriu 2007 metais padėtis pablogėjo ir tai atsiliepia įmonės rezultatams. Didėjanti skolinto kapitalo dalis didina įmonės riziką.

3.3. Pelno (nuostolių) ataskaitos horizontali analizė

6 lentelė
Horizontali AB „Utenos trikotažas“ 2006 – 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaitų analizė, tūkst. Lt
|Straipsniai |2006 |2007 |2008 |2007-2006 |2008-2007 |2008-2006 | | |tūkst. Lt |
|Pardavimo savikaina |102788 |102102 |86798 |-686 |-0,7 |-15304 |-15,0 |-15990 |-15,6 |
|Bendrasis pelnas |22022 |12649 |7242 |-9373 |-42,6 |-5407 |-42,7 |-14780 |-67,1 |
|Pardavimų sąnaudos |3017 |2833 |2712 |-184 |-6,1 |-121 |-4,3 |-305 |-10,1 |
|Bendrosios ir administracinės |9485 |9844 |8571 |359 |3,8 |-1273 |-12,9 |-914 |-9,6 |
|sąnaudos | | | | | | | | | |
|Kitos veiklos pajamos |668 |585 |1249 |-83 |-12,4 |664 |113,5 |581 |87,0 |
|(sąnaudos), grynąja verte | | | | | | | | | |
|Veiklos pelnas (nuostoliai) |10188 |557 |-2792 |-9631 |-94,5 |-3349 |-601,3 |-12980 |-127,4 |
|Finansinės veiklos sąnaudos, |1648 |2289 |3195 |641 |38,9 |906 |39,6 |1547 |93,9 |
|grynąja verte | | | | | | | | | |
|Nuostoliai prieš apmokestinimą |8540 |-1732 |-5987 |-10272 |-120,3 |-4255 |-245,7 |-14527 |-170,1 |
|Pelno mokestis |2088 |-49 |248 |-2137 |-102,3 |297 |606,1 |-1840 |-88,1 |

6 lentelėje atlikta AB „Utenos trikotažas“ horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė rodo, jog 2006- 2008 metų laikotarpiu įmonės veikla prastėjo. 2007 metais lyginant su 2006 m, įmonės pajamos sumažėjo 8,1 proc. Tuo tarpu 2008 metais lyginant su 2007 metais, pastarosios sumažėjo jau net 18 procentų. Kadangi kiekvienais metais pardavimų savikaina taip pat mažėjo (atitinkamai 0,7 ir 15 proc.), bendrasis pelnas nurodytu laikotarpiu mažėjo pastoviais beveik 43 procentais. Bendrosios ir administracinės sąnaudos 2007 metais buvo padidėjusios, tačiau 2008 metais sumažėjo beveik 13 procentų. Reikia pastebėti, kad 2008 metais ženkliai padidėjo įmonės kitos veiklos pajamos, tačiau tai neišgelbėjo nuo stipraus veiklos pelno mažėjimo (2007 metais- pastarasis sumažėjo 95 procentais, o 2008 metais net virš 600 procentų). Metų nuostolis 2007 metais sumažėjo 126 procentais, o 2008 metais, lyginant su 2007, nuostolis padidėjo kone dvigubai – net 271 procento). Straipsnių dinamika 2006-2008 metų laikotarpiu atsispindi 8 paveiksle.
[pic]
8 pav. Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių kitimas 2006 – 2008 metais. 8 paveiksle pavaizduotame grafike matome, kad pardavimo pajamos per 2006-2008 metų laikotarpį sumažėjo labiau nei pardavimo savikaina. Bendrasis pelnas mažėjo ir 2007 ir 2008 metais. Grafike ryškiai atsispindi, kad dar 2006 metais įmonė gavo pelno, bet nuo 2007 metų patyrė nuostolį.

3.4. Pelno (nuostolių) vertikali ataskaitų analizė

7 lentelė
Vertikali AB „Utenos trikotažas“ 2006 – 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaitų analizė, tūkst. Lt
|Straipsniai |2006 |2007 |2008 |
| |tūkst.LT |% |tūkst.LT |% |tūkst.LT |% |
|Pardavimo savikaina |102788 |82,36 |102102 |88,98 |86798 |92,30 |
|Bendrasis pelnas |22022 |17,64 |12649 |11,02 |7242 |7,70 |
|Pardavimų sąnaudos |3017 |2,42 |2833 |2,47 |2712 |2,88 |
|Bendrosios ir administracinės sąnaudos |9485 |7,60 |9844 |8,58 |8571 |9,11 |
|Kitos veiklos pajamos (sąnaudos), |668 |0,54 |585 |0,51 |1249 |1,33 |
|grynąja verte | | | | | | |
|Veiklos pelnas (nuostoliai) |10188 |8,16 |557 |0,49 |-2792 |-2,97 |
|Finansinės veiklos sąnaudos, grynąja |1648 |1,32 |2289 |1,99 |3195 |3,40 |
|verte | | | | | | |
|Nuostoliai prieš apmokestinimą |8540 |6,84 |-1732 |-1,51 |-5987 |-6,37 |
|Pelno mokestis |2088 |1,67 |-49 |-0,04 |248 |0,26 |
|Metų pelnas (nuostoliai) |6452 |5,17 |-1683 |-1,47 |-6235 |-6,63 |

2006 metais didžiausią AB „Utenos trikotažas“ pardavimo pajamų dalį (82,36 proc.) sudarė pardavimo savikaina (žr. 7 lentelė). Taigi įmonė turėjo 22022 tūkst. Lt bendrąjį pelną, kuris sudarė 17,64 proc. visų pardavimo pajamų. Veiklos pelnas sudarė 8,16 proc., o bendrosios ir administracinės sąnaudos - 7,6 proc. pajamų. Mažiausią pajamų dalį sudarė kitos veiklos pajamos (0,54 proc.). Įmonė, atskaičiusi 1,67 proc. nuo visų pajamų apimties sudarantį pelno mokestį, gavo 6452 tūkst. Lt metų pelną, kuris atitinkamai sudaro 5,17 proc. 2006 metų pardavimų. 2007 metais įmonės veiklos rezultatai pablogėjo, t.y. pardavimo savikaina sudarė 6,62 procentinio punkto daugiau pardavimo pajamų nei 2006 metais. Padidėjus pardavimų sąnaudoms, bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms bei savikainos užimamai pajamų daliai, ne tik stipriai sumažėjo bendrasis bei veiklos pelnas, tačiau įmonė patyrė 1683 tūkst. Lt. metų nuostolį. 2008 metais įmonės rezultatai dar labiau suprastėjo. Savikaina užėmė didelę, net 92,30 procentų, dalį visuose pardavimuose. Bendrosios ir administracinės sąnaudos bei finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte padidėjo. Bendrasis pelnas 7242 tūkst. Lt tesudarė 7,70 procentų pajamų. Tuo tarpu įmonė patyrė didžiulį veiklos bei metų nuostolį.

[pic] 9 pav. Pelno ( nuostolio) ataskaitos straipsnių struktūra2006-2008 metais.

9 paveiksle matyti, kokią dalį pajamų sudaro kiekvienas iš straipsnių 2006-2008 metų laikotarpiu. Pardavimo savikaina kiekvienais metais užėmė vis didesnę dalį, todėl bendrojo pelno dalis vis mažėjo. 2007 ir 2008 metais galime gerai matyti metų nuostolius. 2008 metais pastebimas ir veiklos nuostolis. Atlikta horizontali ir vertikali pelno (nuotolių) ataskaitos analizė parodė, jog įmonė tapo nuostolinga dėl to, kad išaugo savikaina.

4. Santykinių finansinių rodiklių analizė

4.1. Pelningumo analizė

8 lentelėje pateikta įmonės pelningumo rodiklių kaita 2006 – 2008 m. Analizuojamu 2006-2008 metų laikotarpiu visi pelningumo rodikliai stipriai mažėja. Nuo 2007 metų apskaičiuoti rodikliai tapo neigiami išskyrus bendrąjį pardavimų pelningumą. Tai rodo, kad įmonės situacija blogėja, didėja nuostoliai.
8 lentelė
Įmonės pelningumo rodikliai 2006-2008 metais
|Rodikliai |Metai |
| |2006 |2007 |2008 |
|Turto pelningumas, proc. |7,07 |-1,81 |-8,83 |
|Nuosavo kapitalo pelningumas, proc. |18,22 |-6,53 |-31,89 |
|Pastovaus kapitalo pelningumas, proc. |10,81 |-2,86 |-13,21 |
|Bendrasis pardavimų pelningumas, proc. |17,64 |11,02 |7,7 |
|Grynasis pardavimų pelningumas, proc. |5,17 |-1,47 |-6,63 |

Nuosavo kapitalo pelningumas (2007 ir 2008 metais nuostolingumas) yra didesnis nei pastovaus kapitalo pelningumas (nuostolingumas). Ypač didelis skirtumas 2008 metais (skiriasi 18,68 procentiniais punktais) dėl to, kad įmonės nuosavas kapitalas sumažėjo. Bendrasis pardavimų pelningumas yra didesnis už grynąjį, tačiau skirtumas tarp jų ryškiai nedidėja. Bendrasis pardavimų pelningumas rodo, kad įmonė iš bendros veiklos2006, 2007 ir 2008 dar gauna pelno (atitinkamai 17,64, 11,02 ir 7,7 proc.), nors jis kasmet mažėja. Tuo tarpu grynasis pardavimų pelningumas 2007 metais jau yra neigiamas, t.y. įmonė patiria nuostolį. [pic] 10 pav. Pelningumo rodiklių dinamika 2006-2008 metais Dešimtame paveiksle pelningumo rodikliai pavaizduoti grafiškai. Visi pelningumo rodikliai smarkiai sumažėjo ir, išskyrus benrąjį pardavimų pelningumą, tapo neigiami. 2006 metais vienam AB “Utenos trikotažas” kapitalo litui teko 0,1822 Lt. pelno. 2007 metais – 0,653 Lt. nuostolio, 2008 metais – net 0,3189 Lt. nuostolio. Taigi nuosavo kapitalo pelningumas per nagrinėjamą laikotarpį labai pakito į neigiamą pusę. Šio pelningumo mažėjimo priežastis išsiaiškinti buvo atlikta kapitalo pelningumo piramidinė analizė (žr. 11 pav.) Nuosavo kapitalo pelningumui turėjo neigiamą įtaką kapitalo struktūra. Šis rodiklis 2006-2008 metais padidėjo nuo 0,41 iki 0,59. Kadangi 2007 ir 2008 metais pastoviojo kapitalo buvo neigiamas, tai kapitalo struktūros rodiklio padidėjimas turėjo įtakos nuostolingumo padidėjimui. Kapitalo struktūros rodiklio padidėjimui 2007 metais įtakos turėjo ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas 36,33% (nuo 24280 tūkst. Lt iki 33102 tūkst. Lt.). 2008 ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo iki 27666 tūkst. Lt, tačiau 19, 82% mažėjo ir pastovusis kapitalas, tai lėmė, kad 2008 metais kapitalo struktūros rodiklis padidėjo iki 0,59. Nuosavo kapitalo pelningumas taip pat mažėjo dėl grynojo pardavimų pelningumo pasikeitimo – jis 2007 metais mažėjo iki -1,47 proc., o 2008 metais sumažėjo iki -6,63 proc. Pastoviojo kapitalo apyvartumas taip pat turėjo neigiamą įtaką, jis nuo 2,09 karto 2007 metais sumažėjo iki 1,95 karto, 2008 metais šiek tiek padidėjo (iki 1,99). Grynojo pardavimų pelningumo mažėjimą lėmė grynojo pelno mažėjimas (patirti nuostoliai). Pardavimai nagrinėjamu laikotarpiu mažėjo 2007 metais 8,06%, 2008 – 18,05%, tai darė neigiamą įtaką pastoviojo kapitalo apyvartumui. Pastoviojo kapitalo mažėjimas turėjo teigiamos įtakos pastoviojo kapitalo apyvartumui, tai sumažino jo mažėjimo tempą.

[pic]

11 pav. Nuosavo kapitalo pelningumo piramidinė analizė

Atlikta nuosavo kapitalo pelningumo analizė parodė, kad nuosavo kapitalo pelningumo mažėjimą (nuostolingumo didėjimą) lėmė didėjantys patirti nuostoliai. Taigi įmonė turi stengtis tapti pelninga, nes tuo atveju įmonė taptų ne nuostolinga, o pelninga, be to, padidėtų nuosavas kapitalas (dėl nepaskirstyto pelno padidėjimo), tuo pačiu padidėtų ir kapitalo struktūros rodiklis.

4.2. Mokumo analizė

AB „Utenos trikotažas“ yra moki, nes bendrasis trumpalaikio mokumo rodiklis 2006-2008 metais buvo pakankamas (didesnis nei 1,2).

9 lentelė
Įmonės mokumo rodikliai 2006-2008 metais
|Rodikliai |Metai |
| |2006 |2007 |2008 |
|Bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas |1,29 |1,29 |1,27 |
|Greitas trumpalaikio mokumo koeficientas |0,89 |0,82 |0,88 |
|Labai greitas trumpalaikio mokumo koeficientas |0,027 |0,003 |0,005 |
|Grynasis apyvartinis kapitalas, tūkst. Lt |9246 |9943 |6392 |
|Bendrasis skolos rodiklis |0,61 |0,72 |0,72 |
|Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis |0,69 |1,28 |1,42 |
|Ilgalaikių skolų apdraustumo rodiklis |2,08 |1,48 |1,48 |
|Skolos ir akcinio kapitalo santykis |2,81 |3,38 |2,58 |

Greitas trumpalaikio mokumo rodiklis 2007 metais sumažėjo, o 2008 metais padidėjo. Tai rodo atsargų didėjimą 2007 metais ir jų mažėjimą 2008 metais. Šis rodiklis nesiekia vieneto, vadinasi, įmonė greito trumpalaikio mokumo atžvilgiu yra nemoki, t.y. ji negalėtų padengti visų trumpalaikių įsipareigojimų, jei nerealizuotų atsargų. [pic] 12 pav. Ilgalaikio mokumo rodiklių dinamika 2006-2008 metais 12 paveiksle pavaidzduotas ilgalaikio mokumo rodiklių kitimas. Bendrasis skolos rodiklis didėja, tačiau labai nežymiai. Tai rodo, kad įmonė šiek tiek daugiau skolinasi. 2006 metais 0,61 “Utenos trikotažo” turto buvo finansuojama skolintomis lėšomis, 2007 ir 2008 metais – 0,72. 2007 ir 2008 metais šis rodiklis peržengė optimalią aukščiausią ribą - 0,7 . Tai signalas kreditoriams, kad jų lėšos nėra saugios. Tačiau rodiklis nesiekia 1, taigi įmonė yra moki. Kadangi įmonės pelningumas nuolat mažėja, todėl įmonės situacija prastėja. Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklio didėjimas taip pat rodo ilgalaikių skolų didėjimą. Ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu koeficientas parodo, kiek kartų ilgalaikio turto vertės pakaks apmokėti ilgalaikiams įsiskolinimams sumažėjo. Šis rodiklis 2007 metais sumažėjo iki 1,48. Taigi įmonės situacija pablogėjo. O 2008 metais šis rodiklis nepakito. Taigi nors įmonė pagal trumpalaikio mokumo rodiklį yra moki, bet greitas trumpalaikio mokumo rodiklis rodo nepakankamą mokumą, o ilgalaikio įsiskolinimo rodikliai taip pat blogėja.

4.3. Ekonominio efektyvumo analizė

Viso turto apyvartumas kartais 2007 metais sumažėjo nuo 1,37 iki 1,24 (žr. 10 lentelę). Tai lėmė 2007 metais sumažėjęs trumpalaikio turto apyvartumas. Taip pat tais metais šiek tiek mažėjo ilgalaikio turto apyvartumas. Taigi įmonės veiklos efektyvumas 2007 metais sumažėjo. 2008 metais viso turto apyvartumas lyginant su 2007 metais padidėjo iki 1,33. šį padidėjimą lėmė padidėjęs nuo 2,62 iki 3,15 trumpalaikio turto apyvartumas.
10 lentelė
Įmonės ekonominio efektyvumo rodikliai 2006-2008 metais
|Rodiklis |Metai |
| |2006 |2007 |2008 |
|Viso turto apyvartumas, kartais (VTAk) |1,37 |1,24 |1,33 |
|Ilgalaikio turto apyvartumas, kartais (ITAk) |2,47 |2,34 |2,30 |
|Trumpalaikio turto apyvartumas, kartais (TTAk) |3,06 |2,62 |3,15 |
|Atsargų apyvartumas, kartais (AAk) |8,26 |6,45 |9,74 |
|Atsargų apyvartumas, dienomis (AAd) |44,21 |56,58 |37,48 |
|Pirkėjų skolų apyvartumas, kartais (DĮAk) |10,22 |9,76 |12,83 |
|Pirkėjų skolų apyvartumas, dienomis (DĮAd) |35,72 |37,39 |28,45 |
|Įsiskolinimų tiekėjams apyvartumas, kartais (KĮAk) |8,04 |7,88 |7,74 |
|Įsiskolinimų tiekėjams apyvartumas, dienomis (KĮAd) |45,41 |46,29 |47,17 |
|Kapitalo apyvartos ciklas, dienomis (KACd) |34,52 |47,68 |18,76 |
|Parduotų prekių ir paslaugų |0,82 |0,89 |0,92 |
|savikaina vienam pardavimų litui | | | |

Atsargų apyvartumas 2007 metais sumažėjo iki 6,45 karto, bet 2008 metais jis vėl padidėjo iki 9,74. tai lėmė 2008 metais 6015 tūkst. Lt sumažėjusias atsargas (parduotų prekių savikaina taip pat mažėja 15304 tūkst. Lt).

Pirkėjų skolų apyvartumas visais analizuojamais metais yra didesnis nei įsiskolinimų tiekėjams apyvartumas. Tai palanku įmonei. Įmonei nesusidaro apyvartinių lėšų trūkumo, nes pirkėjai skolas apmoka greičiau nei įmonė turi sumokėti tiekėjams. Ypač pirkėjų skolų apyvartumas padidėjo 2008 metais (nuo 9,76 karto iki 12,83). Įsiskolinimų tiekėjams apyvartumas ir 2007 ir 2008 metais mažėja iki 7,74 karto. Tai palanku AB „Utenos trikotažas“, nes įmonė gali su tiekėjais atsiskaityti vėliau. [pic] 13 pav. Apyvartumo rodiklių dinamika 2006-2008 mtais Tryliktame paveiksle pavaizduoti apyvartumo rodiklių kitimas. Matyti, kad 2007 metais vyko įmonei nepalankūs pokyčiai: ilgėjo atsargų ir pirkėjų skolų apyvartumas. Tai lėmė, kad kapitalo apyvartos ciklas 2007 metais pailgėjo, bet 2008 metais situacija geresnė – kapitalo apyvartos ciklas ženkliai sumažėjo iki 18,76. Tai lėmė, kad 2008 metais ryškiai sutrumpėjo atsargų apyvartumas dienomis(iki 37,48 dienų) ir pirkėjų skolų apyvartumas dienomis (iki 28,45 dienų), be to, šiek tiek pailgėjo įsiskolinimų apyvartumas dienomis (iki 47,17 dienų). Tai reiškia, kad 2008 metais pagerėjo atsargų valdymas, pagreitėjo pirkėjų atsiskaitymas su įmone. Parduotų prekių savikaina vienam pardavimų litui analizuojamu laikotarpiu didėja. Tai nėra naudinga įmonei. Toliau apskaičiuota kiekvieno veiksnio įtaka savikainos vienam pardavimo litui didėjimui 2008 metais. Veiksnių įtaka nustatyta grandininių pakeitimų metodu. 11 lentelėje pateikti duomenys šio rodiklio veiksnių įtakai apskaičiuoti.

11 lentelė.
Duomenys savikainos vienam pardavimų litui veiksnių įtakai apskaičiuoti
|Rodiklis |Ataskaitiniai metai 2008 |Baziniai metai 2007 |Nukrypimai (+/-) |
|Pardavimai, tūkst. Lt |94040 |114751 |-20711 |
|Savikaina, tūkst.. Lt |86798 |102102 |-15304 |
|Parduotų prekių savikaina 1 |0,92 |0,89 |+0,03 |
|pardavimų litui. | | | |

12 lentelėje pateiktas veiksnių įtakos apskaičiavimas. Matyti, kad pardavimų mažėjimas lėmė nagrinėjamo rodiklio didėjimą 0,2 , o savikainos mažėjimas šį rodiklį mažino 1,7. Nepaisant to, bendras pasikeitimas dėl abiejų veiksnių lėmė, kad parduotų prekių savikaina vienam pardavimų litui padidėjo 0,03. 12 lentelė.
Veiksnių įtakos savikainai vienam pardavimų litui apskaičiavimas grandininių pakeitimų metodu
|Keitimai |Pardavimai |Savikaina |Savikaina 1 pardavimų litui.|Veiksnio įtaka |
|Baziniai metai |114751 |102102 |0,89 |- |
|I keitimas (pardavimai) |94040 |102102 |1,09 |+0,2 |
|II keitimas (savikaina) |94040 |86798 |0,92 |-0,17 |
|Bendras pasikeitimas dėl abiejų veiksnių: |+0,03 |

Atlikta ekonominio efektyvumo santykinių rodiklių analizė parodė, kad trumpalaikio turto valdymo efektyvumas 2008 metais ženkliai padidintas, o ilgalaikio turto valdymo efektyvumas sumažėjo. Bendrovei reikėtų didinti ilgalaikio turto efektyvumą ir mažinti savikainą.

4.4. Kapitalo rinkos rodiklių analizė

Vienas iš pagrindinių kapitalo rinkos rodiklių yra pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai. Akcijos pelno rodiklio skaičiavimo metodika priklauso nuo kapitalo struktūros. Skiriamos dvi įmonių kapitalo struktūros rūšys: paprasta ir kompleksinė. Kapitalo struktūra laikoma paprasta, kai didesnę išleistų vertybinių popierių dalį sudaro paprastosios akcijos, o konvertuojamų vertybinių popierių, garantų, pasirinkimo ar kitų teisių, kurios leidžia konvertuoti į paprastąsias akcijas, lyginamasis svoris yra nedidelis. Nuo 2005 metų bendrovės AB „Utenos trikotažas“ įstatinis kapitalas sudaro 19 834 442 Lt. Šis kapitalas padalintas į tiek pat vieno lito nominaliosios vertės akcijų. 2008, 2007 ir 2006 m. gruodžio 31 d. akcinį kapitalą taip pat sudarė 19 834 442 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 1 Lt. Nagrinėjamais metais visos akcijos buvo pilnai apmokėtos, o kadangi bendrovė nėra išleidusi skolos ar išvestinių vertybinių popierių, todėl nenumatomas kapitalo didinimas konvertuojant ar keičiant į akcijas šiuos vertybinius popierius. Atsižvelgiant į tai, galime daryti išvadą, kad įmonės kapitalo struktūra yra paprasta. 13 lentelė. Įmonės kapitalizacijos sumos apskaičiavimas
| |2006 |2007 |2008 |
|Paprastųjų akcijų skaičius |19 834 442 |19 834 442 |19 834 442 |
|Akcijos rinkos kaina, Lt |6,25 |4,94 |1,39 |
|Kapitalizacijos suma, Lt |123 965 262,5 |97 982 143,48 |27 569 874,38 |

Skaičiuojant ir vertinant kapitalo rinką apibūdinančius rodiklius, pirmiausia nustatoma kapitalizacijos suma, kuri, esant paprastai kapitalo struktūrai, apskaičiuojama kaip paprastųjų akcijų skaičiaus ir akcijos rinkos kainos sandauga (žr. 13 lentelę) [11]. Keturioliktame paveiksle pateiktas 2006-2008 m. „Utenos trikotažo“ akcijų kainos rinkoje grafikas. Matyti, kad per nagrinėjamą laikotarpį vyravo kainos mažėjimo tendencija. Per šį laikotarpį akcijos kaina sumažėjo 7,2 karto. [pic]
14 pav. AB „Utenos trikotažas“ vertybinių popierių kainos rinkoje kaita 2006-2008 metais. [1] Kaip matyti 14 lentelėje, 2006-2008 metų laikotarpiu įmonės akcijų kaina svyravo nuo 9,10 iki 1,11 Lt. Ryškus akcijos rinkos kainos kritimas nuo 6,25 Lt 2006 metais iki 1,39 Lt 2008 metais, lėmė ir stiprų įmonės kapitalizacijos mažėjimą kiekvienais metais: beveik 26 mln. Lt sumažėjo 2007 metais, o 2008 metais lyginant su 2007 m. sumažėjo net virš 70 mln. Lt.

14 lentelė.
AB „Utenos trikotažas“ vertybinių popierių prekyba 2006-2008 metais.[2]
|Rodiklis |2006 |2007 |2008 |2009 |
|Atidarymo kaina |8,96 |6,25 |4,94 |1,39 |
|Didžiausia kaina |9,10 |7,69 |4,95 |1,36 |
|Mažiausia kaina |5,10 |4,00 |1,11 |0,43 |
|Paskutinė kaina |6,25 |4,94 |1,39 |1,25 |
|Apyvarta vnt. |374 160 |236 585 |100 101 |442 131 |
|Apyvarta mln. |2,41 |1,61 |0,27 |0,45 |
|Kapitalizacija mln. |123,97 |97,98 |27,57 |24,79 |

Įvertinus įmonės kapitalo struktūros tipą ir kapitalizacijos sumą pagal turimus duomenis galima apskaičiuoti keletą, mūsų manymu, svarbiausių kapitalo rinkos rodiklių. Apskaičiuoti kapitalo rodikliai pateikti 15 lentelėje.

15 lentelė. AB „Utenos trikotažas“ kapitalo rinkos rodikliai 2006-2008 metais
| |2006 |2007 |2008 |
| Pelnas, tenkantis vienai akcijai, Lt |0,33 |-0,08 |-0,31 |
|Akcijos balansinė vertė, Lt |1,78 |1,30 |0,99 |
|Paprastosios akcijos pelningumas, proc. |0,03 |0,08 |0 |

Pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas grynąjį pelną, tenkantį paprastųjų akcijų kapitalui dalinant iš vidutinio paprastųjų akcijų, esančių apyvartoje skaičiaus. Apskaičiuotas pelnas, tenkantis 1 akcijai, rodo, kad pelnas vienai akcijai buvo tik 2006 metais (0,33 Lt), o nuo 2007 metų įgijo neigiamą reikšmę ir tapo nuostoliu vienai akcijai. Nuostolis akcijai dar padidėja 2008 metais (nuo 0,08 Lt nuostolio iki 0,31 Lt nuostolio akcijai). Akcijų skaičius visu tiriamuoju laikotarpiu išlieka nepakitęs. Taigi įmonės didėjantis bendrasis nuostolingumas mažina akcijų pelningumą ir įmonės akcijos tampa nuostolingos.

Akcijos buhalterinė (balansinė) vertė apskaičiuojama pagal formulę: (Savininkų nuosavybė - privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis) / Paprastųjų akcijų skaičius. Akcijos balansinės vertės kitimą matome 13 pav. čia matyti, jog didžiausią balansinė akcijos vertė buvo 2006 m. – 1,78 Lt. Analizuojamu laikotarpiu paprastųjų akcijų skaičius nekito, bet mažėjo savininkų nuosavybė, todėl 2007 ir 2008 metais įmonės akcijos balansinė vertė mažėjo, 2008 metais ji siekė tik 0,99 Lt.

[pic]
15 pav. Kapitalo rinkos rodiklių dinamika 2006-2008 metais

Paprastosios akcijos pelningumas skaičiuojamas paprastosios akcijos dividendus dalinant iš paprastosios akcijos rinkos kainos. Patvirtinti dividendai akcijai 2006 metais buvo 0,20 Lt, o 2007 metais – 0,40 Lt. Paprastosios akcijos pelningumas 2007 metais padidėjo (nuo 0,03 iki 0,08 proc.). Tai lėmė padidėję vienai akcijai tenkantys dividendai bei sumažėjusi akcijos rinkos kaina. Paskutiniais tiriamojo laikotarpio metais šis pelningumas yra lygus nuliui, nes buvo nuspręsta neišmokėti dividendų dėl ryškiai padidėjusio įmonės nuostolio. Finansų analitikai teigia, kad „Utenos trikotažo“ akcijų kaina krenta, nes investuotojai nepasitiki šia bendrove. „Nepasitikėti „Utenos trikotažo“ akcijomis investuotojams yra nemažai priežasčių, – Verslosavaite.lt teigė asociacijos „Spekuliantai“ valdybos narys Nauris Treigys. - 2006 m. „Utenos trikotažo“ grupė dar uždirbo pelno, o jau 2007 metais patyrė didelį nuostolį. Tokių akcijų, kurios neuždirba, o tik neša nuostolius – niekas turėti nenori.“[15]

5. Prognozuojamo balanso ir pelno nuostolio ataskaitos sudarymas ir analizė

AB „Utenos trikotažas“ finansinių ataskaitų prognozės sudarytos remiantis praėjusių metų straipsnių kaitos tendencijomis, prognozuojamu pardavimų apimties pokyčiu bei 2009 m. Trijų ketvirčių finansine atskaitomybe. 16 lentelėje pateikta prognozuojama 2009 metų įmonės pelno (nuostolių) ataskaita. Nustatytos įmonės probleminės sritys: didėjanti pardavimų savikaina, didelės veiklos sąnaudos, įmonės veikla nuostolinga, įmonė pagal greito trumpalaikio mokumo rodiklį nemoki, blogėja įmonės padėtis ir ilgalaikio mokumo atžvilgiu, mažėjantis ilgalaikio turto efektyvumas. 16 lentelė.
Prognozuojama pelno (nuotolių) ataskaita
|Straipsniai |Faktiniai duomenys |Prognozė |
| |2006 |2007 |2008 |20091 |20092 |
|Pardavimo pajamos |124810 |114751 |94040 |61126 |61126 |
|Pardavimo savikaina |102788 |102102 |86798 |56419 |51419 |
|Bendrasis pelnas |22022 |12649 |7242 |4707 |9707 |
|Veiklos sąnaudos |13170 |13262 |12532 |8146 |7785 |
|Veiklos pelnas (nuostoliai) |10188 |557 |-2792 |-3439 |1922 |
|Finansinės veiklos sąnaudos, grynąja verte |1648 |2289 |-3195 |-2077 |-1792 |
|Pelnas (Nuostoliai) prieš apmokestinimą |8540 |-1732 |-5987 |-5515 |130 |
|Pelno mokestis |2088 |-49 |248 |0 |26 |
|Metų pelnas (nuostoliai) |6452 |-1683 |-6235 |-5515 |104 |

Pirmoji pelno nuostolių ataskaitos prognozė (20091) atlikta remiantis sąlyga, kad įmonės vadovų valdymo strategija ir sprendimai nesikeis lyginant su 2008 metais. Nustatyta, kad 2009 metais trijų ketvirčių pardavimo pajamos buvo 35 proc. mažesnės nei 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, taikytas proporcinis prognozavimo būdas, kai visi pirmosios prognozės straipsniai pelno/nuostolio ataskaitoje sumažinami 35 proc. atitinkamai praeitų metų rezultatams. Antroji prognozė (20092) atlikta atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovai imasi veiksmų ir siekia efektyvesnio valdymo, našesnės gamybos bei griežtos kaštų kontrolės. Pardavimo pajamos prognozuotos tuo pačiu būdu kaip ir pirmosios prognozės atveju, o visi kiti straipsniai apskaičiuoti prie tarpinės ataskaitos rezultatų pridedant iš to rezultato išvestą aritmetinį vidurki (dydį, tenkantį vienam ketvirčiui. Pagal pirmąją prognozę, 2009 metais įmonės pardavimai ir sąnaudos turėtų mažėti 35 procentais, įmonė turėtų gauti 4707 tūkst. Lt ir patirti 5515 tūkst. Lt nuostolius. Pagal antrąją prognozę, „Utenos trikotažas“ sąnaudos būtų sumažintos daugiau nei 35 procentais, nes daroma prielaida, kad įmonės vadovai taikys priemones didinančias gamybos našumą, bei kaštų kontrolės priemones, kurios sumažins bendrovės pardavimo savikainą. Tokiu atveju įmonė gautų 9707 tūkst. Lt veiklos pelną. Veiklos sąnaudos dėl administracinių išlaidų mažinimo priemonių taip pat mažėtų daugiau nei 35 procentais. Taigi “Utenos trikotažas“ gautų 104 tūkst. Lt pelną. 17 lentelė
Prognozuojama balanso ataskaita
|Straipsniai |Faktiniai duomenys |Prognozė |
| |2006 |2007 |2008 |20091 |20092 |
|ILGALAIKIS TURTAS |50437 |48945 |40825 |36428 |36428 |
|Ilgalaikis materialusis turtas |32894 |29183 |23523 |19167 |19167 |
|Žemė ir pastatai |4617 |4681 |4470 |4420 |4420 |
|Statiniai |303 |272 |241 |210 |210 |
|Transporto priemonės ir kitas ilgalaikis materialusis turtas |25500 |23816 |18812 |14536 |14536 |
|Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |2474 |414 |1 |1 |1 |
|Investicinis turtas |5651 |5580 |3446 |3446 |3446 |
|Ilgalaikis finansinis turtas |10815 |12753 |12753 |12753 |12753 |
|Atidėtojo pelno mokesčio turtas |206 |248 |- |- |- |
|TRUMPALAIKIS TURTAS |40791 |43851 |29823 |24962 |24241 |
|Atsargos |12451 |15828 |8913 |5793 |4793 |
|Išankstiniai apmokėjimai |288 |243 |177 |115 |115 |
|Prekybos ir kitos gautinos sumos |27105 |27602 |20585 |18829 |18829 |
|Prekybos gautinos sumos |12215 |11756 |7330 |5023 |5023 |
|Gautinos sumos iš dukterinių įmonių |7439 |10787 |11882 |13365 |13365 |
|Gautinos sumos iš kitų susijusių šalių |5354 |2220 |- |- |- |
|Iš anksto sumokėtas pelno mokestis |1227 |2092 |1086 |- |- |
|Kiti gautini mokesčiai |870 |747 |287 |441 |441 |
|Kitas trumpalaikis turtas |74 |77 |31 |34 |34 |
|Pinigai ir pinigų ekvivalentai |837 |101 |117 |191 |470 |
|TURTO IŠ VISO |91228 |92796 |70648 |61390 |60669 |
|AKCININKŲ NUOSAVYBĖ |35403 |25786 |19551 |14037 |19655 |
|Akcinis kapitalas |19834 |19834 |19834 |19834 |19834 |
|Rezervai |1983 |1983 |1983 |1983 |1983 |
|Nepaskirstytasis pelnas |13586 |3969 |-2266 |-7780 |-2162 |
|ĮSIPAREIGOJIMAI |55825 |67010 |51097 |47353 |41014 |
|Ilgalaikiai įsipareigojimai |24280 |33102 |27666 |27170 |27170 |
|Paskolos |24280 |33102 |27666 |- |- |
|lizingo įsipareigojimai | | | |27170 |27170 |
|Trumpalaikiai įsipareigojimai |31545 |33908 |23431 |20183 |13844 |
|Paskolos |10649 |12738 |4641 |4896 |896 |
|Prekybos ir kitos mokėtinos sumos |20896 |21170 |18790 |15287 |12948 |
|Prekybos mokėtinos sumos |12789 |12950 |11218 |7292 |6110 |
|Mokėtinos sumos dukterinėms įmonėms |9 |547 |1327 |863 |863 |
|Mokėtinos sumos kitoms susijusioms šalims |343 |486 |1943 |1263 |960 |
|Kiti mokėtini mokesčiai |349 |213 |219 |142 |142 |
|Sukauptos sąnaudos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai |7406 |6974 |4083 |5727 |4873 |
|AKCININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO |91228 |92796 |70648 |61390 |60669 |

Įmonės 2009 metų balanso prognozė taip pat atlikta dviem būdais. Kaip ir pelno (nuostolių) ataskaitai pirmoji prognozė (20091) atlikta remiantis sąlyga, kad įmonės vadovų strategija nesikeis, o antroji prognozė (20092) atlikta atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovai imasi veiksmų ir siekia efektyvesnio valdymo, našesnės gamybos bei griežtos kaštų kontrolės. Pirmai prognozei atlikti naudotas supaprastintas procentinio prognozavimo metodas – pagrįstas balanso sąskaitų reikšmių priklausomybe nuo pajamų iš pardavimo apimties Remiantis šiuo metodu bendrovės atsargos, prekybos gautinos sumos ir prekybos mokėtinos sumos buvo sumažintos 35 procentais. Nustatytos eilutės kurios nesikeičia. Nepaskirstyto pelno eilutė apskaičiuota prie ataskaitinių 2008 metų pridėjus X lentelėje gautą grynąjį pelną pagal pirmąją prognozę. Kitos eilutės prognozuotos atsižvelgiant į ankstesnių metų pokytį. Įmonės turtas iš viso (arba nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso) būtų lygus 61390 tūkst. Lt. Palyginus su 2008 metais sumažėtų 13,3%. Mažėjant prekybos apimčiai įmonės turtas turi mažėti, jei jis liktų toks pats, labai sumažėtų įmonės efektyvumas. Antra prognozė atlikta koreguojant tam tikras pirmos prognozės eilutes, siekiant, kad pagerėtų įmonės veiklos rodikliai. Daroma prielaida, kad įmonės atsargos mažės daugiau nei 35% (iki 4793 tūkst. Lt), nes įmonės vadovai taikys atsargų valdymo efektyvumo priemones. Taip pat 45% sumažintos prekybos ir kitos mokėtinos sumos, nes įmonės vadovai derėsis su tiekėjais dėl geresnių prekybos sąlygų. Įmonės turtas būtų lygus 60669 tūkst. Lt. Palyginus su 2008 metais sumažėtų 14,1%. Taiga šiuo atveju įmonės turtas (arba nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso) sumažėtų daugiau nei pirmos prognozės atveju. Siekiant išanalizuot prognozuojamas ataskaitas ir įvertinti prognozes, atliktas ataskaitinių (2008 m.) metų ir prognozinių santykinių rodiklių palyginimas (žr. 18 lentelę). Atlikus santykinių rodiklių skaičiavimus pagal prognozuojamus duomenis galima daryti tokias išvadas: Pagal pirmosios prognozės duomenis visi apskaičiuoti pelningumo rodikliai daugiau ar mažiau pablogėjo. Nepakitęs liko tik bendrasis pardavimų pelningumas (7,7 proc.). Labiausiai pablogėjo nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (sumažėjo dar 7,4 proc.) bei grynasis pardavimų pelningumo rodiklis (sumažėjo 2,39 proc.). Antrosios prognozės duomenimis apskaičiuoti rodikliai parodo kur kas geresnę situaciją. Visi jie iš nuostolingumo keičiasi į pelningumą. Lyginant su 2008 metais labiausiai pagerėjo pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis (nuo 0,3189 Lt nuostolio iki 0,0053 Lt pelno vienam pastovaus kapitalo litui). Nuosavo kapitalo nuostolingumas pagal pirmąją prognozę ir pelningumas pagal antrąją prognozę yra didesnis nei pastovaus kapitalo pelningumas (nuostolingumas). Pagal pirmąją prognozę šis skirtumas yra ypač didelis (skiriasi 25,91 procentiniais punktais), tuo tarpu pagal kitą prognozę apskaičiuotų rodiklių skirtumas jau yra tik 0,31 procentinio punkto (dėl padidėjusio nuosavo kapitalo).
18 lentelė
Faktiniai ir prognozuojami santykiniai rodikliai
|Rodikliai |Metai | | |
| |2006 |2007 |2008 |20091 |20092 |
|Pelningumo |Turto |7,07 |-1,81 |
| |pelningumas, | | |
| |proc. | | |
|ILGALAIKIS TURTAS |50437 |48945 |40825 |
|Nematerialusis turtas |871 |1181 |1102 |
|Kitas nematerialusis turtas |155 |139 |1102 |
|Išankstiniai apmokėjimai už nematerialųjį turtą |716 |1042 | - |
|Ilgalaikis materialusis turtas |32894 |29183 |23523 |
|Žemė ir pastatai |4617 |4681 |4470 |
|Statiniai |303 |272 |241 |
|Transporto priemonės ir kitas ilgalaikis materialusis turtas |25500 |23816 |18812 |
|Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |2474 |414 |1 |
|Investicinis turtas |5651 |5580 |3446 |
|Ilgalaikis finansinis turtas |10815 |12753 |12753 |
|Investicijos į dukterines įmones |10742 |12753 |12753 |
|Prekybos ir kitos gautinos sumos |73 | - | - |
|Atidėtojo pelno mokesčio turtas |206 |248 | - |
|TRUMPALAIKIS TURTAS |40791 |43851 |29823 |
|Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai |12739 |16071 |9090 |
|Atsargos |12451 |15828 |8913 |
|Išankstiniai apmokėjimai |288 |243 |177 |
|Prekybos ir kitos gautinos sumos |27105 |27602 |20585 |
|Prekybos gautinos sumos |12215 |11756 |7330 |
|Gautinos sumos iš dukterinių įmonių |7439 |10787 |11882 |
|Gautinos sumos iš kitų susijusių šalių |5354 |2220 | - |
|Iš anksto sumokėtas pelno mokestis |1227 |2092 |1086 |
|Kiti gautini mokesčiai |870 |747 |287 |
|Kitas trumpalaikis turtas |74 |77 |31 |
|Pinigai ir pinigų ekvivalentai |837 |101 |117 |
|TURTO IŠ VISO |91228 |92796 |70648 |
| | | | |
|AKCININKŲ NUOSAVYBĖ |35403 |25786 |19551 |
|Akcinis kapitalas |19834 |19834 |19834 |
|Rezervai |1983 |1983 |1983 |
|Kiti rezervai |1983 |1983 |1983 |
|Nepaskirstytasis pelnas |13586 |3969 |-2266 |
|ĮSIPAREIGOJIMAI |55825 |67010 |51097 |
|Ilgalaikiai įsipareigojimai |24280 |33102 |27666 |
|Paskolos |24280 |33102 |27666 |
|Trumpalaikiai įsipareigojimai |31545 |33908 |23431 |
|Paskolos |10649 |12738 |4641 |
|Prekybos ir kitos mokėtinos sumos |20896 |21170 |18790 |
|Prekybos mokėtinos sumos |12789 |12950 |11218 |
|Mokėtinos sumos dukterinėms [monėms |9 |547 |1327 |
|Mokėtinos sumos kitoms susijusioms šalims |343 |486 |1943 |
|Kiti mokėtini mokesčiai |349 |213 |219 |
|Sukauptos sąnaudos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai |7406 |6974 |4083 |
|AKCININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO |91228 |92796 |70648 |

2 priedas. Pelno (nuostolio) ataskaita 2006-2008 m.
|Straipsniai |2006 |2007 |2008 |
|Pardavimo pajamos |124810 |114751 |94040 |
|Pardavimo savikaina |102788 |102102 |86798 |
|Bendrasis pelnas |22022 |12649 |7242 |
|Pardavimų sąnaudos |3017 |2833 |2712 |
|Bendrosios ir administracinės sąnaudos |9485 |9844 |8571 |
|Kitos veiklos pajamos (sąnaudos), grynąja verte |668 |585 |1249 |
|Veiklos pelnas (nuostoliai) |10188 |557 |-2792 |
|Finansinės veiklos sąnaudos, grynąja verte |1648 |2289 |3195 |
|Pelnas (Nuostoliai) prieš apmokestinimą |8540 |-1732 |-5987 |
|Pelno mokestis |2088 |-49 |248 |
|Metų pelnas (nuostoliai) |6452 |-1683 |-6235 |

-----------------------
[1] Šaltinis: http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000109324&list=2&pg=details&tab=historical〈=lt¤cy=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2006&end_d=31&end_m=12&end_y=2008

[2] Šaltinis: http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000109324&list=2&pg=details&tab=historical〈=lt¤cy=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2006&end_d=31&end_m=12&end_y=2008

-----------------------
:

:

:

*

:(1-(IĮ/PK))