FINANSŲ SISTEMA IR JOS STABILUMAS

Finansų sistema – tai valstybinio ir privataus sektorių piniginių fondų planingo sudarymo, paskirstymo bei naudojimo metodų ir formų sistema. Kiekviena finansų sistemos grandis (finansų rinkos, finansiniai tarpininkai ir finansų infrastruktūra) atlieka tam tikras funkcijas. Pagrindinė finansų sistemos paskirtis yra aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, būtinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas. Todėl taip svarbu palaikyti finansų sistemą stabilią. Taigi, ko reikia valstybei, kad ji turėtų stabilią finansinę sistemą ir ar atitinka šias sąlygas Lietuva?
Finansų sistema gali būti laikoma stabili, jei ji sudaro palankias sąlygas veiksmingai paskirstyti ekonominius išteklius geografiniu ir laiko aspektais; įvertina, įkainoja, paskirsto ir valdo finansinę riziką; geba atlikti šias pagrindines funkcijas net ir tada, kai susiduria su išorės sukrėtimais ar disbalansais. Tad finansų sistemos stabilumas reiškia ne tik krizinių situacijų nebuvimą.
Stabilumo palaikymas yra vienas svarbiausių Centrinio Banko tikslų. Lietuvos atveju Centrinio banko prevenciniai darbai krizių valdymo srityje apima Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūrą, visos bankinės sistemos veiklos analizę, galimų išorės ir vidaus šokų finansinei sistemai identifikavimą, jų poveikio pavienėms finansų institucijoms ir visai finansų sistemai vertinimą, taip pat mokėjimų sistemos tobulinimą, priežiūrą ir testavimą ekstremaliomis sąlygomis.
Siekiant apsaugoti finansų sistemą ir užtikrinti finansinį stabilumą, reikia nustatyti pagrindinius rizikos šaltinius ir silpnąsias vietas, o visos susijusios šalys turi žinoti galimą riziką. Rizikos gali būti tokios: sulėtėjęs ekonomikos augimas, staiga krentančios ar besikeičiančios kainos, didelės bankų investicijos į klaidingas sritis. Taip pat, siekiant apsaugoti finansų sistemą nuo krizių sudarytos gynybos linijos. Pirmąją jų sudaro bankai, draudimo įmonės ir kitos finansų įstaigos. Antrąją gynybos liniją sudaro valdžios institucijų priemonės. Jeigu net ir panaudojus visas šias priemones finansų įstaigos patenka į bėdą, gali tekti įsikišti valdžios institucijoms. Finansų sistemos krizės sutrikdo sklandžią mokėjimų sistemų veiklą, mažina įmonių galimybes finansuoti investicinius projektus ir gali sukelti nepasitikėjimą finansų institucijomis.
Lietuvos finansų sistema, mano nuomone, šiuo metu yra stabili, tai galime pastebėti nagrinėdami tiek Lietuvos Banko, tiek Lietuvos Statistikos Departamento duomenis. Nagrinėjant Statistikos Departamento lentelę, kurioje pateikti pagrindiniai ekonominės ir socialinės raidos rodikliai (2005–2014 m.) galime matyti, kad šiuo metu nedarbo lygis lyginant su 2010 metų šuoliu jau stabilizavosi. Vidutinis darbo užmokestis, nors pamažu, tačiau kyla. Taip pat pastaruosius pora metų kyla ir pensijos. Eksportas ir importas auga gana greitai, tačiau tolygiai, tad, manau, tai tik įrodo esant stabilumą. Bendras vidaus produktas jau keli metai kai perkopė prieškrizinį lygį. Taip pat šiuo laikotarpiu infliacija stipriai nebenukrypsta nuo nulinės, tai tik parodo efektyviai vygdomą Lietuvos banko veiklą. Visi šie rodikliai atitinka prieš tai nurodytas finansų sistemos stabilumo sąlygas bei neatitinka galimų rizikų, nes ekonomikos augmas nėra sulėtėjęs, be to kainos yra daugiau ar mažiau pastovios. Tačiau kaip ir minėjau stabilumą sudaro ne tik tai, bet ir atsilaikymas prieškriziniu ir kriziniu laikotarpiu, deja negalime žinoti ar finansų sistema atsilaikytų naujai krizės bangai.
Taigi, finansų sistema yra labai svarbi valstybės dalis, kuri privalo būti sureaguliuota ir prižiūrima, nes jos visiems mums gali turėti didelę reikšmę. Stabili ekonomika, žinomos finansinės rizikos ir atsilaikymas nuo krizių, turi išlikti svarbiausiu Lietuvos uždaviniu, kad finansų sistema ir toliau galėtų išlikti stabili.