GYVAS VARPŲ GARSAS
Varpas iš Zaafield gyveno 500 metų, ir dabar nusprendė pranešti mums varpo istoriją. Paklausykime jo.
- Padarė mane, kaip ir visus varpus, pagaminti iš vario ir alavo. Ir mano kūnu tapo lydinis - skambi bronza. Kai bronza užšaldė, buvau paleistas nuo formos, pakilė į bokštą, ir tada pasakiau mano pirmą žodį. Mano balsas plūduriavo virš miesto, atidarėsi visi durys, visi langai, ir žmonės atėjo pasveikinti mane su gimtadieniu ... Per daugelį amžių žmonės tikėjo stebuklinga mūsų galia. Net senovės Romoje pradėjo skambinti varpais, kad iškviesti žmonių į šventyklą. Tai buvo mūsų banalybė, įprastas darbas. Tačiau yra tarp mūsų budavo ir neįprastų varpų, apsupti paslaptingumu. Pavyzdžiui, mažame Ispanijos miestelyje Velilla kelis kartus varpas įmėsi skambinti pats ir kiekvieną kartą pranašavo nelaimę. 1527 jis prognozavo karą su Prancūzija, vėliau - mirtį karaliaus Karolio Penkto, vėliau - apie maro epidemija, mirtį princo... Budavo, kad varpas nutildavo. Vienas Rusijos kunigaikštis Aleksandras Vasiljevič Suzdal nugalėjo miestą Vladimir ir paėmė į nelasivę varpą iš Katedros. Atvežė varpą į Suzdal, iškelė ant varpinės, o jis tyli. Nesvarbu, kaip bandė varpininkai gauti garsą, negalėjo gauti bet kokį garsą. Išsigandęs kunigaikštis grįžo varpą atgal į Vladimirą. Grįžęs kalinis į savo pradinę vietą ir paskambino tap gražiai, kaip ir anksčiau. Dabar daugelis iš mūsų tyli, ir niekas nekreipia dėmesį į tai. O senais laikais mes buvome branginami, mylimi ir gerbiami, išgalvadovo mums vardus. Ir kiekvienas iš mūsų skelbė savo laiką. "Duoninis varpas" mieste Turine primindavo šeimininkėms: atėjo laikas minkyti tešlą! "Grynumo varpas" Bonoje kvetė meisitiečius šluoti gatvėse. "Darbo varpas" Achene pranešdavo pradžią ir pabaigą darbo dienos. Po skambėjimo "Prekyba žūvėmis" mieste Bove atidarydavosi maisto parduotuvės ... Po skambėjimo "Prekyba žūvėmis" mieste Bove atidarydavosi maisto parduotuvės ... Mes visada dalyvavo visuose įvykiuose. Liūdnu garsu lydėjo kareivių į žygį, kurtinančiu griausmu pradėjo šventę. O taip ir patys dalyvavo kovose. Netiki? .. O 1552 metais varpas padėjo rusų kareiviams užkariauti miestą Kazanę. Iš pradžių jie negalėjo įveikti priešo pasipriešinimą, bet vieną rytą staiga išgirdo apgulė miesto varpą ir prisiminė jį. Tai buvo didžiojo varpo balsas, išvežto totoriais į nelasvę iš Simonskogo vienuolyno Maskvoje. Kariai išvyko į savo pašaukimą, užėmė miestą ir išlaisvino varpą ... Taip, pas kiekvieną varpą - savo likimas, ir tai dažnai priklauso nuo jo balsavimo. Balsai pas mus įvairi. Blagovest skambino lėtai ir sunkiai, užmigdavo žmones, linkėjo jiems ramios nakties. Garsiai, greitai ir stabdelėjamas šaukė NABATAS, kai prasidėjo gaisras ar potvynis ar dar kažkas. Audroje, pūgose skambino SAUGUMO VARPAS, rodydamas kelią keliautojams. Dar yra VARPAI-LAIKRODIS. Tokie varpai-laikrodis buvo išrastas Belgijoje ir Olandijoje. Ten mažas dangus, debesuota, rūkai dažnai leidžiasi, todėl yra sunku pamatyti laikrodį ant bokšto. Tai ir įtrukė į laikrodį varpą. Ir, kad būtų galima tinkamai apskaičiuoti mušius, nepraleiskite pirmas, prieš skaičiavimą atbulai laiko skambina pirmi ploni nedideli varpai, groja melodija. Taigi gavosi varpeliais. Prietaisas kreipsimės visiems, todėl varpeliais atsirado ir kitose šalyse, neturi tokios neaiškios, kaip Belgijoje ir Nyderlanduose ... Aš galiu daug daugiau papasakoti apie garsių meistrų, ir apie žinomų varpininkų, apie mano varpinės ir mano skambininkus, apie mano miestus ir šventyklas. Bet bus geriau, jeigu tu pats išgirsi gyvą balsą varpų.