LIETUVOS PRAMONININKŲ PROTOKOLAS NR. 26

KONFEDERACIJA 2003 11 18

Vilnius

KONSULTACINIS POSĖDIS

Posėdyje dalyvavo 28 asmenys.

Posėdžio pirmininkas paprašė posėdžio dalyvių pareikšti savo nuomonę ir pastabas apie leidinius “Lietuva pristato” ir “Business and Exhibitions”. V.Lenkučiui pavesta surinkti informaciją apie šių leidinių tiražus ir kainas, kad galima būtų teisingai ir pagrįstai vykdyti finansinę šių leidinių paramą.

1. Eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei veiklos įstatymo projektas. Teikia: LPK Eksporto plėtros komitetas. Projektą pristatė Jonas Plačiakis, UAB draudimo įmonės “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” (LEID) generalinis direktorius. Viena ūkio plėtros galimybių yra eksporto plėtra. Lietuvos eksportas ir importas kasmet auga, šalis tampa vis atviresne ekonomikos šalimi. Pranešėjas supažindino su valstybinėmis eksporto rėmimo formomis, jas vykdančiomis institucijomis Lietuvoje. Viena eksporto finansinio rėmimo formų yra eksporto kreditų draudimas. Kaip rodo UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” atlikti atsiskaitymų struktūros tyrimai, visose rinkose, EBPO ir ne EBPO valstybėse, vyrauja atidėti mokėjimai, dažniausiai 16-60 dienų. Kadangi didelę dalį savo produkcijos Lietuvos įmonės eksportuoja į Rytus, joms labai aktualus ne rinkos rizikos draudimas. Šiandien valstybė nedalyvauja ne rinkos rizikos draudime kaip perdraudėjas, tai atlieka privati Vokietijos draudimo įmonė. Prelegentas supažindino, kokie teisės aktai reglamentuoja eksporto kreditų draudimo veiklą ir kokie yra veikiančio eksporto kreditų draudimo modelio trūkumai: nesudaryta galimybė valstybei tiesiogiai dalyvauti eksporto kreditų draudimo veikloje, nes valstybė neįvardinta kaip perdraudikas; priklausomybė nuo užsienio valstybių perdraudimo įmonių; nedraudžiama gamybinė rizika ir kt. Trūkumams pašalinti siūloma priimti Eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei veiklos įstatymą, kurio tikslas – sudaryti teisines sąlygas valstybei dalyvauti eksporto kreditų draudimo veikloje, siekiant didinti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą užsienio šalyse. Lietuvos ūkio subjektai būtų draudžiami nuo galimų nuostolių, susijusių su eksporto kreditų negrąžinimu. Pagal projektą, tokio draudimo vykdytojas būtų kredito draudimo įmonė pagal pavedimo sutartį su vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Eksportuotojo turtas būtų draudžiamas tiek privataus draudiko, tiek valstybės lėšomis. Siekiant užtikrinti tam lėšas ir įsipareigojimų vykdymą, turi būti nustatomas prisiimamų įsipareigojimų limitas, draudimo įmokos, įsipareigojimai užtikrinami draudimo įmokomis ir valstybės biudžeto lėšomis, prisiimti įsipareigojimai įskaitomi į valstybės skolą. Įstatymo priežiūrą turėtų vykdyti LR Vyriausybės įgaliota institucija. Pranešėjas supažindino, kokia numatoma eksporto draudimo dalyvaujant valstybei veiklos schema–operatoriaus modelis. Šio modelio įdiegimas skatintų efektyvesnį eksportą, didintų Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose, būtų taupiau ir efektyviau naudojamos ir kontroliuojamos valstybės lėšos, eksporto veikla atitiktų ES teisės aktus ir tarptautinę praktiką, maksimaliai sumažėtų Lietuvos subjektų eksporto kreditų rizika prekiaujant ne EBPO valstybėse. Pranešėjas supažindino su UAB DĮ LAID veiklos rodikliais 1999-2003 m. LAID yra apdraudusi apie 7 proc. viso Lietuvos eksporto – tai palyginti aukštas rodiklis. Užbaigdamas pristatymą pranešėjas pažymėjo, kad įstatymo projektas nėra sudėtingas, bet galėtų duoti didelę naudą. Tai būtų kitose šalyse pasiteisinusio modelio adaptavimas Lietuvoje. FM nepritaria įstatymo svarstymui dabar, kadangi jau vyksta 2004 m. biudžeto svarstymas, tačiau įstatymo rengėjai mano, kad jo svarstymo nereikėtų atidėlioti, kad galima būtų numatyti lėšas įstatymui įgyvendinti 2005 m. biudžete. Diskusijose dalyvavo M.Aleliūnas, V.Vikšraitis, A.Andrulionis, A.Jankauskas, K.Šeputis. NUTARTA: pritarti teikiamam Eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei veiklos įstatymo projektui ir siekti, kad jis įsigaliotų nuo 2005 metų.

2. Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymo projektas. Teikia: LPK Verslo socialinės politikos koordinacinė taryba. Jonas Guzavičius, LPK Verslo socialinės politikos koordinacinės tarybos Saugos ir sveikatos darbe komiteto pirmininkas, informavo, kad priėmus naują Darbo Kodeksą pasikeitė kai kurie apibrėžimai, todėl iškilo būtinybė patikslinti Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymą. J.Guzavičius dalyvavo kaip LPK atstovas darbo grupėje, siūlomos pataisos tarp socialinių partnerių buvo suderintos. Spalio mėnesį įstatymą svarstė Seimo Ekonomikos komitetas, kur atsirado papildomų pataisų, kurias, kaip manoma, pateikė VšĮ Technikos priežiūros tarnyba. Naujai pateiktose pataisose siūloma, kad įrenginių techninę būklę gali tikrinti tik akredituota įstaiga, taip pat siūloma nustatyti didžiausią fiksuotą paslaugos kainą ir į potencialiai pavojingų įrenginių sąrašą įtraukti pramonines degiąsias dujas naudojančius įrenginius. Kadangi šiuo metu Lietuvoje veikia trys įgaliotos potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos, iš kurių tik Technikos priežiūros tarnyba yra akredituota, priimtos pataisos sudarytų sąlygas jai tapti monopoliste. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į Seimo Ekonomikos komitetą raštu, kuriame nepritaria minėtoms pataisoms, nes jų nebuvo Vyriausybės teiktame projekte ir jos nesuderintos su socialiniais partneriais. Analogišką raštą parašė ir konfederacija. Seimo Ekonomikos komitetas priėmė kompromisinį sprendimą: palikti priežiūrą “akredituotai įmonei”, bet įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2005 01 01, suteikiant galimybę akredituotis ir kitoms įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigoms. J.Guzavičius pažymėjo, kad reikalavimas tikrinimo įmonėms akredituotis ES dar nepriimtas, ten einama liberalizavimo keliu, o ne didinami reikalavimai. Sąvoka “pramoniniai degiąsias dujas naudojantys įrenginiai” yra labai plati, ją turės konkretizuoti ŪM. Kiek žinoma, Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymą dar numatyta svarstyti, nes atsirado papildomų siūlymų. Diskusijose dalyvavo A.Andrulionis, G.Mažūnaitis, M.Aleliūnas. Neretai konfederaciją pavėluotai pasiekia informacija apie rengiamus įstatymų pakeitimus, tai neleidžia tinkamai reaguoti ir sudaro sąlygas atsirasti monopolistinėms struktūroms. A.Šimkevičius ir V.Vikšraitis padarė pastabą, kad Techninės priežiūros tarnyba taip pat yra LPK narė, kad svarstant panašaus pobūdžio klausimus reikia suteikti galimybę pasisakyti abiem pusėms, tai leistų susidaryti objektyvų vaizdą. M.Aleliūnas pritarė, kad prieš teikiant klausimus LPK posėdžiui jie turi būti apsvarstyti komitetuose ir posėdžiui turi būti pateikta konsoliduota nuomonė, tačiau dažnai, kaip ir šiuo atveju, tam nelieka laiko, kadangi būtina kuo skubiau reaguoti. Technikos priežiūros tarnybos direktorius J. Šimkūnas kalbėjo, kad įstatymas keičiamas ne Technikos priežiūros tarnybos, o Seimo nario p.Butkevičiaus siūlymu. Dėl akreditacijos: 2001 m. Vyriausybės nutarimu minėtos įstaigos turėjo akredituotis iki 2004 01 01, tam netgi buvo skirtos lėšos. Pagal ES reikalavimus, tik notifikuotos įstaigos turės teisę suteikti CE ženklą. NUTARTA: pavesti A.Gapšiui, J.Guzavičiui ir P.Raliui gauti informaciją, kokie nauji pasiūlymai pateikti Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymo projektui ir imtis reikalingų priemonių, kad nebūtų priimtos pramonininkams nepalankios nuostatos.

3. Apie svarstomus klausimus LR Seime ir Vyriausybėje informavo LPK atstovas LR Seime ir Vyriausybėje Algis Gapšys. Vyriausybė priėmė nutarimą ir sudarė darbo grupę iš ministerijų atstovų, kuri analizuos kontrolės institucijų prie Vyriausybės ir ministerijų vykdomas funkcijas ir teiks siūlymus, kaip tobulinti jų darbą. Darbo grupė turi pateikti savo išvadas iki 2005 m. balandžio 1 d. Asocijuotos struktūros iki gruodžio 8 d. prašomos pateikti savo pastabas ir siūlymus. NUTARTA: išplatinti LPK asociacijoms ir įmonėms sąrašą kontrolės institucijų, kurių veiklą Vyriausybės nutarimu numatyta analizuoti, kad įmonės teiktų savo pastabas ir siūlymus. Apibendrintą LPK nuomonę pateikti Vyriausybės sudarytai darbo grupei.

A.Andriulionis domėjosi naujomis elektros energijos tiekimo apmokėjimo sąlygomis, kurios turėtų įsigalioti nuo 2004 m. sausio 1 d. P.Raliui pavesta išsiaiškinti šį klausimą ir kitame posėdyje informuoti apie situaciją ir perspektyvas. R.Guobys, Lietuvos grūdininkų asociacija, informavo, kad Europos komisijos Žemės ūkio prekybos mechanizmų vadybos komitetas spalio mėnesį aprobavo projektą dėl pereinamųjų priemonių taikymo prekybos žemės ūkio produktais srityje. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. yra numatyti mokesčiai už įmonių turimas perteklines numatytų žemės ūkio produktų atsargas, sudarytas sąrašas tokių produktų. Lietuvos žemės ūkio įmonėms tai atneštų labai didelių nuostolių. Lietuvos pusė kol kas projekto nepasirašė. R.Guobys pasiūlė įtraukti klausimą į LPK posėdžio darbotvarkę. R.Guobys paprašytas pateikti informaciją ir siūlymus raštu LPK Organizacinio departamento direktoriui R.Juodžiui.

Pirmininkavo Mykolas Aleliūnas

Sekretoriavo Joana Vanagienė