PREKINIO KREDITO DRAUDIMO REIKŠMĖ, KREDITO RIZIKOS VALDYMAS
Santrauka. Pirkėjams suteikti kreditai (pirkėjų įsiskolinimai) paprastai sudaro didelę įmonės turto dalį, todėl kaip ir bet kuris vertingas turtas turėtų būti tinkamai apdraustas. Net ir patikimi pirkėjai kartais paveda ir sukelia tiekėjui didžiules finansines problemas. Kreditų draudimas apsaugo verslą nuo grėsmės, kylančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigo-jimų ir nemokant už produkcijos ir (ar) paslaugos pardavimą taikant atidėtą mokėjimą. Straipsnyje nagrinėjama prekinio kredito draudimo reikšmė, kredito rizikos valdymo problemos bei kaip prekinio kredito draudimo naudojimas įtakoja šalies ekonomiką. Straipsnio tikslas – išanalizuoti prekinio kredito draudimo reikšmę įmonėms, kurios naudoja šią priemonę kredito rizikos valdymui, nustatyti prekinio kredito draudimo įtaką šalies ekonomikai. Uždaviniai: išanalizuoti prekinio kredito draudimo reikšmę; išanalizuoti prekinio kredito rizikos valdymą; nustatyti prekinio kredito rizikos mažinimo ga-limybes; aptarti prekinio kredito draudimo įtaką šalies ekonomikai.
Reikšminiai žodžiai: Prekinio kredito draudimas, kredito limitas, rizikos vertinimas, rizikos valdymas, kredito rizika.

Įvadas
Norint ramiai ir užtikrintai plėtoti verslą, būtina ap-saugoti tai, kas investuota ir sukurta per daugelį metų įmonėje. Visi supranta būtinybę apdrausti įmonės trans-portą, pastatus, įrengimus, bet tik nedaugelis pagalvoja, kad didžiausias įmonės turtas yra jos veikla – produkcijos pardavimas ar paslaugų teikimas. Turtas, kurio praradimą įmonės vadovai įvertina tik neatsiskaičiuos klientams.
Dauguma bendrovių sandorių vykdomi su atidėtais mokėjimais, o dėl sudėtingos ekonominės situacijos spar-čiai didėja skolų. Todėl bendrovės, parduodančios prekes ar paslaugas su atidėtais mokėjimais, susiduria su rizika, kad jų klientai nesugebės įvykdyti įsipareigojimų. Vienas būdų apsaugoti verslą – prekinio kredito draudimas.
Kreditų draudimas apsaugo verslą nuo grėsmės, ky-lančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant už produkcijos ir (ar) paslaugos pardavimą taikant atidėtą mokėjimą. Tai gali įvykti tapus klientui nemokiam (bankrutavus) arba todėl, kad klientas nesugeba ar vengia atsiskaityti sutartyje nustatytu kreditavimo periodu.
Prekinio kredito sąvokoje atsispindi esminis kredito požymis – atsiskaitymas už prekes ar paslaugas po tam tikro laiko, nors prekių nuosavybės teisės pirkėjui atiten-ka iš karto gavus prekes ar paslaugas. Kol pardavėjas neatgavo suteikto pirkėjui kredito, kyla kredito rizika.
Prekiaujant vietinėje ir užsienio rinkose rizika iškyla visose prekybos etapuose: pradedant nuo žaliavų pirkimo, prekių gamybos, sandėliavimo, jų gabenimo ir baigiant pirkėjo įsipareigojimų vykdymu. Todėl kiekviena įmonė, savo prekes ir paslaugas parduodanti atidėdama apmokėjimus, dažnai rizikuoja prarasti pinigus, įgyti skolas negražinančių klientų ir taip patirti nemažus nuostolius. Norėdamos išvengti nepageidaujamų veiklos pasekmių – skolų, tokios įmonės turi pradėti rūpintis savo finansiniais srautais bei finansinės veiklos efektyvumu viso proceso metu: pradedant kreditų suteikimu, baigiant atsiradusiomis skolomis.
Prekinio kredito draudimo reikšmė
Apyvartinių lėšų stoka yra viena iš svarbiausių kliū-čių, trukdančių įmonėms plėsti gamybą, gerinti produkci-jos kokybę ar pradėti naujos konkurencingos pro-dukcijos gamybą, net esant pakankamai jos paklausai vietinėje ir užsienio rinkose. Ypatingai poreikis apyvarti-nėms lėšoms išryškėja tuomet, kai prekybos partneriams yra taikoma atidėto mokėjimo terminas.
Konkurencijos sąlygomis tiekėjai yra priversti su-teikti palankias mokėjimo sąlygas pirkėjams, todėl debi-torinių įsiskolinimų augimas yra pagrindinė priežastis, sąlygojanti tiekėjų apyvartinių lėšų trūkumą bei riziką, kad pirkėjas suėjus sutartam atidėto mokėjimo terminui neatsiskaitys. Tiekėjui išsiuntus prekes pirkėjui, kuriam yra taikomas atidėtas mokėjimas atsiranda pirkėjo įsipa-reigojimų nevykdymo rizika. Tiekėjas, siekdamas suma-žinti šią riziką, gali kreiptis į draudimo kompanijas dėl prekinio kredito draudimo.
Draudimo kompanijos, sudaręs su tiekėju Prekinio kredito draudimo sutartį, numato draudimo sąlygas, kurios galioja draudimo sutarties laikotarpiu. Atliekant kiekvieno pirkėjo kreditingumo įvertinimą ir nustatant kredito limitą, draudimo kompanijų rizikos vertintojai atlieka pirkėjų kreditingumo vertinimą ir nustato pirkėjų kredito limitų dydį.
Kreditų draudimo paslauga apima tiek įmonių veik-los monitoringą, tiek ir uždelstų skolų išieškojimą, o įvy-kus draudiminiam įvykiui dėl pirkėjo nemokumo – patirtų nuostolių kompensavimą.
Kreditų draudimo kompanijos padeda įmonėms apsisaugoti nuo blogų skolų susidarymo rizikos. Pagrin-dinė kreditų draudimo nauda yra ta, kad laikantis draudimo sutarties terminų ir sąlygų, įmonė gali išvengti nuostolių dėl vieno ar kelių pirkėjų nemokumo. Kreditų draudimas yra svarbus kreditų valdymo įrankis, nes:
Nustato maksimalią prekinio kredito ribą atskiriems pirkėjams (kredito limitą),
Padeda draudėjams susigrąžinti pinigus (vykdo sko-lų išieškojimą) dar prieš išmokant išmoką,
Suteikia vertingus patarimus dėl saugių pirkėjų kre-ditavimo terminų.
Pagrindiniai kreditų draudimo principai:
Kredito limitas yra pagrindinis elementas kreditų draudimo sutartyje. Kredito limitas yra didžiausias ap-draustas konkretaus pirkėjo įsiskolinimo dydis. Kredito limito dydį nustato draudikas. Įsiskolinimai yra drau-džiami tik tų pirkėjų, kuriems yra suteikti kredito limitai.
Abi draudimo sutarties šalys – draudėjas ir draudi-kas - kartu pasidalija pirkėjų nemokumo riziką. Paprastai draudiko prisiimtos atsakomybės riba yra 75 - 90 procentų nuo nuostolių sumos;
Kreditų draudimas nesuteikia draudiminės ap-saugos susijusioms su draudėju įmonėms arba valstybinėms institucijoms bei naujai įsteigtoms įmonėms, kurios veikia mažiau nei vienerius metus.
Kreditų draudimu gali naudotis praktiškai visi verslo sektoriai. Tačiau jis visiškai netinka mažmeninei preky-bai, kai pirkėjai yra fiziniai asmenys.
Pirkėjų kreditavimo augimas yra pagrindinė priežas-tis, sąlygojanti padidėjusį įmonės poreikį apyvartiniam kapitalui. Įmonės gali neturėti pakankamai užstato paskoloms iš bankų gauti. Prekinio kredito draudimo polisas gali būti viena iš užstato formų, leidžianti gauti finansavimą iš banko.
Išsiuntus prekes užsienio pirkėjui, kuriam yra tai-komas atidėto mokėjimo terminas, susidaro debitorinis įsiskolinimas, kurio pagrindu bankai gali atidaryti kredito liniją. Paskolos padengimo šaltinis yra pirkimo-pardavimo sandoryje numatyti pirkėjų mokėjimai už pristatytas prekes. Jeigu pirkėjas neatsiskaito už gautas prekes, tuomet eksportuotojas gali susidurti su paskolos grąžinimo bankui problema. Todėl prekinio kredito drau-dimo įmonė, pagal bankui pateiktą prekinio kredito drau-dimo polisą, įsipareigodama atlyginti nuostolius dėl užsienio pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, kaip tik ir užtikrina paskolos grąžinimą.
Naudojant prekinio kredito draudimo polisą kaip garantą banko paskolos grąžinimui užtikrinti, draudimo išmokos gavėju tampa bankas. Prekinio kredito draudimo įmonė padengia banko patirtus nuostolius nustatyto atsakomybės limito ribose pagal eksportuotojo pateiktą prekių išsiuntimą liudijančią sąskaitą.
Kredito rizika, jos priežastys ir valdymo priemonės
Verslas neatsiejamas nuo rizikos, o viena iš skau-džiausiai verslą veikiančių rizikos rūšių yra kredito rizika. Tokios rizikos objektas – tiekėjo kreditas. Tai kreditas, kurį pirkėjui suteikia prekių ar paslaugų pardavėjas, ati-dėdamas mokėjimo terminą. Kredituojant tiesiogiai, tiekėjas pateikia prekes pirkėjui be tarpininko (bankui ar kitai kredito institucijai) ir laukia apmokėjimo.
Kredito rizikos valdymas apima sprendimų priėmi-mo procesą tiek prieš kredito suteikimą, tiek ir po, taip pat visą kontrolės ir ataskaitų sudarymo procesą. Į kredito rizikos valdymo procesą galima žiūrėti sisteminiu požiūriu, tuomet yra lengviau identifikuoti vietas, kurioms turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys iš kredito rizikos pusės.
Kredito rizika atsiranda visais atvejais, kai verslo proceso metu viena iš šalių pristato prekes, suteikia pa-slaugas ar atlieka darbus prieš gaudama už tai atlyginimą iš kitos sandorio šalies, t. y. atlieka šalių susitarimu numatytą savo įsipareigojimų dalį mainais už kitos sandorio šalies įsipareigojimą atlikti savąją prievolės dalį ateityje. Kredito rizika reiškia, kad, pasibaigus sutartam atsiskaitymų už pirktas prekes (ar suteiktas paslaugas) laikotarpiui, debitorius (pirkėjas, skolininkas) gali būti finansiškai nepajėgus atsiskaityti su kreditoriumi (pardavėju) arba tiesiog gali vengti sutartyje numatyto atsiskaitymo.
Svarbiausia kredito rizikos atsiradimo įmonėje sąly-ga – prekinis kreditas, suteikiamas pirkėjui. Akivaizdu, kad tokiu atveju visuomet kyla rizika, kad pirkėjas nustatytu laiku su pardavėju neatsiskaitys (arba neatsiskaitys iš viso), nes per minėtą laikotarpį galėjo pablogėti finansinė pirkėjo būklė. Be to, toks atsiskaitymo būdas pritraukia ir tokius pirkėjus, kurie reikalingų lėšų iš viso neturi ir mokėti net neplanuoja (apgavystės, sukčiavimo atvejai). Taigi kredito rizikos priežastis sąlygiškai galima suskirstyti į tyčines ir objektyvias (netyčines). Abiem atvejais daug įtakos turi informacijos asimetrija tarp pirkėjo ir pardavėjo. Tačiau ši asimetrija ypač didelė tyčinės kredito rizikos atveju. Ir vis dėlto egzistuoja tam tikros prielaidos apie pirkėjų, siekiančių pasipelnyti apgavysčių būdu, elgseną. Šiuo atžvilgiu rizikingiausiomis laikomos naujos įmonės ir įmonės, turinčios naujus savininkus ar naujus vadovus.
Padidintą naujų įmonių riziką rodo ir tai, kad joms draudimo apsaugos (kredito limitų) nesuteikia ir kreditų draudimo bendrovės. Dažniausiai motyvuojama tuo, kad nežinoma tokių įmonių atsiskaitymo patirtis.
Kita rizikingų įmonių grupė – smulkesnės pagal tur-tą, pajamas ir darbuotojų skaičių įmonės.
Jau minėta, kredito rizikos priežastis – informacijos asimetrija tarp pirkėjo ir pardavėjo: pirkėjas geriau žino savo riziką, tačiau šia informacija jis nelinkęs pasidalinti su pardavėju. Tad tiekėjams perkeliama neproporcingai didelė finansinė rizika dėl informacijos trūkumo.
Kredito rizikos pasekmės susijusios su nuostoliais. Be to, galimos likvidumo problemos ir dėl to ilgėjantys atsiskaitymų terminai su verslo partneriais: tiekėjais, bankais. Blogiausiu atveju įmonei net gali grėsti nemo-kumas, kuris dažnai baigiasi bankrotu. Taigi matyti, kad kredito rizika glaudžiai susijusi su kitomis rizikos rūšimis: finansinių nuostolių, likvidumo, bankroto. Netinkamai valdoma ji gali lemti jų atsiradimą.
Kredito rizikos valdymas – tai priemonės, kurios taikomos siekiant riboti kredito riziką. Šiam tikslui galima pasitelkti įvairias kredito rizikos mažinimo priemones. Vienos iš jų gali būti naudojamos savarankiškai, o kitos, kredito riziką mažinančios netiesiogiai, naudojamos tik kartu su pirmosiomis. Jų pasirinkimas ir naudojimas priklauso nuo daugelio veiksnių: veiklos sektoriaus, par-davėjo ir pirkėjo konkurencinės pozicijos, kainos ir pan.
Netiesiogiai kredito riziką mažinančios priemonės gali būti šios: atsiskaitymas grynaisiais pinigais mokant iš karto, išankstinis prekių apmokėjimas, avansinis mokėji-mas, akredityvai, čekiai, vekseliai, dokumentų inkasavi-mas, skolų išieškojimas, skolų apmokėjimas prekėmis ir paslaugomis, vidiniai kredito limitai, bankroto skolininkui paskelbimas, skolininko restruktūrizavimas.
Savarankiškai naudojamos kredito rizikos maži-nimo priemonės – tai teisės normų numatytos teisinės priemonės, skirtos valdyti ar sumažinti neigiamus kredito rizikos padarinius: hipoteka, įkeitimas, garantija, laida-vimas, kreditų draudimas, faktoringas, forfeitingas.
Eksportuojančioms įmonėms kredito rizikos verti-nimas yra daug sudėtingesnis nei firmoms, prekiaujan-čioms su vietiniais partneriais. Tai sąlygoja šios priežastys: visų pirma, pirkėjas yra kitoje šalyje, todėl daug kebliau gauti informacijos apie jo patikimumą. Antra, padaugėja eksporto kredito rizikai įtaką darančių veiksnių – kredito rizikai įtaką daro užsienio šalies politi-nė situacija, ekonominis stabilumas ir kt.
Eksportuodama prekes ar paslaugas, įmonė nebūti-nai susiduria su kredito rizika. Kredito rizikos pasireiški-mas priklauso nuo susitarimo tarp eksportuotojo ir importuotojo dėl atsiskaitymo būdo. Jeigu eksportuotojas pareikalauja išankstinio apmokėjimo sąlygų, kredito rizika nepasireikš. Tuo tarpu laikantis atidėto mokėjimo sąlygų, eksportuotojas patiria kredito riziką.
Didžiausias nuostolis ir poveikis eksportuotojui atsi-randa, kai skolininkas tampa nemokus – tuomet kredito-rius greičiausiai neatgaus visos kredito sumos. Todėl, vertinant prekinio kredito riziką, vienas iš pagrindinių veiksnių yra skolininko nemokumo rizikos įvertinimas.
Jeigu skolininkas ir kreditorius yra skirtingų šalių ūkiniai subjektai, kredito rizikos atsiradimą nulemia tiek skolininko veiksmai ir finansinis pajėgumas, tiek ir išori-nės aplinkos veiksniai.
Skolininko veiksmus ir finansinį pajėgumą nulemia vidiniai verslo veiksniai. Vidiniai veiksniai – tai įmonės vadovų ir darbuotojų veikla, kompetencija, reagavimas į aplinkos pokyčius bei moralinės nuostatos eksportuotojo atžvilgiu.
Eksportuotojo prekinio kredito rizikos ir skolininko nemokumo atsiradimo priežasčių skirstymą galima klasi-fikuoti taip:
1. Pirkėjo (skolininko) nemokumo rizika, kuri kyla iš skolininko verslą veikiančių:
• vidinių veiksnių,
• išorinių veiksnių (šalies ekonominė rizika, tos rin-kos konjunktūra ir kt.);
2. Skolininko šalies išoriniai veiksniai, turintys tie-sioginės įtakos eksportuotojui (šalies politinė rizika). 1 pav. Veiksniai įtakojantys prekinio kredito riziką
Fig. 1. Factors influencing the trade credit risk
Jeigu kreditiniai santykiai tarp skolininko ir kredito-riaus neperžengtų vienos valstybės sienų, prekinio kredito riziką sudarytų skolininko nemokumą tiesiogiai nule-miantys vidiniai ir išoriniais veiksniai, bet nepasireikštų politinė rizika, kuri eksporto atveju yra nukreipta ne į skolininką, o į eksportuotoją. Toks išorinių veiksnių iš-skyrimas gali būti svarbus atliekant prekinio kredito rizi-kos priežasčių analizę. Remiantis šiuo požiūriu, išorinių veiksnių įtaką eksportuotojo kredito rizikai galima vertin-ti atskirai: atlikti polinio klimato analizę (veiksnys, nu-kreiptas į eksportuotoją) bei ištirti užsienio šalies (eksporto rinkos) ekonominį stabilumą ir pajėgumą (veiksniai, nukreipti tiesiogiai į skolininką).
Paprasčiau ir patikimiau šalies riziką vertinti pasi-telkiant pasaulyje žinomų kredito reitingų agentūrų nustatytus šalies kredito reitingus. Reitingas - gebėjimo įvykdyti skolinius įsipareigojimus įvertinimas suteikiantis investuotojams informaciją apie gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Jis pagrįstas informacija apie vertinamo subjekto turtą, įsipareigojimus, rizikingumo laipsnį ir t.t. Atskirai įvertinami (reitinguojami) bankai, įmonės ir valstybės. „Fitch Ratings", „Standart&Poors" ir „Moody's“ yra trys pagrindinės agentūros, kurios vertina ir skelbia valstybių reitingus.
Skolininko nemokumą būtina vertinti šalies rizikos kontekste, nes:
• pasireiškus šalies rizikai (politinei), prekinis kredi-tas gali būti negrąžintas nepriklausomai nuo skolininko finansinio pajėgumo;
• skolininkui tapus nemokiu, eksportuotojui yra ga-limybė atgauti bent dalį suteikto kredito pinigų ar su-teiktų prekių forma (prekių susigrąžinimas), tuo tarpu jei skolininkas nesumoka dėl šalies rizikos (nors pats skoli-ninkas finansiškai pajėgus), nuostolių kompensavimas tampa beviltiškas;
• šalies ekonominės aplinkos (ir valiutos kurso) po-kyčiai paveikia daugumos tos šalies ūkio subjektų kredi-tingumą, o dėl to galimas skolininkų finansinės padėties pablogėjimas ir daugybiniai kreditų negrąžinimai (jeigu toje šalyje yra ne vienas skolininkas).
Išvados
1. Draudimas – labai dinamiška sritis, kurią projek-tuoti yra sudėtinga užduotis. Draudimas suteikia nemažai gyvybingumo ekonomikai ir skatina investicijas, suteikia saugumo bei aktyvina verslumą.
2. Prekinių kreditų draudimas suteikia draudimo ap-saugą nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ir nesąžiningu-mo. Apsaugo verslą nuo grėsmės, kylančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant už pro-dukcijos ir (ar) paslaugos pardavimą taikant atidėtą mo-kėjimą.
3. Prekinio kredito draudimo privalumai: pinigų srautų sureguliavimas, konkurencinis pranašumas, debitorių mokumo patikrinimas, rizikos išskaidymas, finansavimo galimybės, skolų išieškojimas.
4. Kreditų draudimo paslauga apima tiek įmonių veiklos monitoringą, tiek ir uždelstų skolų išieškojimą, o įvykus draudiminiam įvykiui dėl pirkėjo nemokumo – patirtų nuostolių kompensavimą.
5. Pagrindinė kreditų draudimo nauda yra ta, kad laikantis draudimo sutarties terminų ir sąlygų, įmonė gali išvengti nuostolių dėl vieno ar kelių pirkėjų nemokumo. Kreditų draudimas yra svarbus kreditų valdymo įrankis, nes: nustato maksimalią prekinio kredito ribą atskiriems pirkėjams (kredito limitą), padeda draudėjams susigrąžinti pinigus (vykdo skolų išieškojimą) dar prieš išmokant išmoką, suteikia vertingus patarimus dėl saugių pirkėjų kreditavimo terminų.
6. Prekinio kredito sąvokoje atsispindi esminis kre-dito požymis – atsiskaitymas už prekes ar paslaugas po tam tikro laiko, nors prekių nuosavybės teisės pirkėjui atitenka iš karto gavus prekes ar paslaugas. Kol pardavė-jas neatgavo suteikto pirkėjui kredito, kyla kredito rizika.
7. Sąvoka kredito rizika reiškia, kad skolininkas dėl tam tikrų priežasčių nevykdys savo įsipareigojimų, ir kreditorius negalės atsiimti paskolintų pinigų. Todėl kre-dito riziką galima apibūdinti kaip nemokumo rizikos tikimybę.
Literatūra
Bessis J. 1998. Risk Management in Banking. John Willey & Sons, Inc.
Boissay, F. 2004. Crédits interentreprises et délais de paiement: une théorie financičre. Annales d’économie et de statistique 73: 101–118.
Ferris, J. 1981. A transaction theory of trade credit use. Quarterly Journal of Economics 96: 243–270.
Jasienė M., Laurinavičius A. 2009. Kredito rizikos valdymo įmonėse problemos ir jų sprendimo būdai. Verslas: Teorija ir praktika. 10(1): 15–29. ISSN 1648-0627.
Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2009:Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymas (2009 07 17 Nr. XI-367). – Valstybės žinios Nr. 93-3964
Pridotkienė J, Snieška V., Snieškienė G. 2006. Eksportuotojo teikiamo prekinio kredito rizikos modelio principai [The Principles of Exporter-Provided Trade Credit Risk Model]. ENGINEERING ECONOMICS. 2006. No 2 (47). ISSN 1392-2785.
Lietuvos draudimo priežiūros komisija 2008 m. vasara. [žiūrėta 2009 lapkričio 15 d.]. Prieiga per internetą: