Technologijos vystėsi per visą civilizacijos istorija, kaskart vis gerindamos visuomenės gyvenimo kokybę, keldamos standartus, tačiau lemiamą vaidmenį suvaidino tik aštuoniolikto amžiaus pabaigoje. Devyniolikto amžiaus pradžioje įgavusios pagreitį industrinės revoliucijos suteikė pagrindą iki tol neregėtam atskirų pasaulio regionų progresui. Sukurtos naujos technologijos davė naujas galimybes verslui, turėjo esminę įtaką ne tik pokyčiams verslo aplinkoje, suteikė pagreitį ekonomikai tačiau pakeitė ir socialinę aplinką. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai vystantis naujausioms technologijos -informacinėms komunikacinėms technologijoms, kurių plėtra prilyginama revoliucijai, susidarė prielaidos naujai ekonomikai –žinių ekonomikai, gaminama daugiau, geriau, greičiau, pigiau, o tuo tarpu rankų darbą dirbančių žmonių ženkliai mažėja, naudojama mažiau resursų. Plinta žiniomis grindžiama veikla, čia technologijos, telekomunikacijos vysto socialinius ir gamybinius santykius, randasi nauja darbuotojai –žinių darbuotojai. Informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra globalizuoja rinkas, keičiasi verslo valdymo modeliai, kas skatina augimą ir didesnę konkurenciją. Naujausios informacinės komunikacinės technologijos „sugriovė“ pasaulio valstybių sienas, atvėrė naujas rinkas, pasaulis tapo „plokščias“ ir rinkos ir informacija prieinama greitai ir pigiai. Informacinės - komunikacijos technologijos sukuria globalią konkurenciją kur inovacijos vaidina didesnį vaidmenį nei lig šiol pagrindinį vaidmenį vaidinusi masinė produkcijos gamyba, šiandiena pagrindinės investicijos nukreipiamos į koncepcijas bei priemones jas kurti. Informacinių technologijų pagrindu sukurtos modernios duomenų perdavimo ir valdymo sistemos, visiškai pakeitė verslo struktūrą ir aplinką, kurios pamatai buvo padėti dar pirmųjų industrinių revoliucijų pradžioje. Žinių ekonomikos pagrindinis resursas žinios, kurių pagrindu kuriamos naujos technologijos virsta inovacijomis, kuriančiomis nelygintinai aukštesnę pridėtinę vertę. Šiandieniniame pasaulyje technologijos prasiskverbė į visas gyvenimo sferas, jos neatsiejamos nuo buities, verslo, gamybos, finansų, švietimo, transporto, mokslo netgi laisvalaikio. Technologijos vaidiną didelį vaidmenį kasdieniniame gyvenime, tačiau technologijų sukurta aplinka itin pakeitė verslo aplinką. Technologijų aplinka sukūrė naujus procesus, naujas verslo šakas, pakeitė įmonių valdymo strategijas, gamybos procesus. Greičiausiai sunku būti rasti verslo įmonę ar ūkinės, ekonominės veiklos sferą kurios veikla nebūtų glaudžiai susieta su technologijų taikymų kasdieniniuose procesuose. 1. TECHNOLOGINIŲ POKYČIŲ PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS Istorijos bėgyje technologijos vystėsi nuo akmens amžiaus primityvių įrankiai iš akmens, medžio ar kitokių natūralių medžiagų iki šiuolaikinių technologijų. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje prasidėjus technologijų vystymo revoliucija iki šių dienų daro itin didelę įtaką pasaulio ekonomikos vystimuisi, tai produktyviausias periodas civilizacijos istorijoje. Technologijų aplinkos poveikis turėjo didelę įtaką šalių bendrojo vidaus produkto augimui, nors atkreiptinas dėmesys, kad ne visos šalys pasinaudojo technologijų aplinka. Technologijų vystimosi revoliucija prasidėjo Didžiojoje Britanijoje ir greitai išplito vakarų Europos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Japonijoje, technologinės ir organizacinės permainos šių šalių ekonomika davė impulsą itin greitai vystytis, šalys greitai aplenkė šalis nepasiektas naujausių laikmečio technologijų. Technologijų evoliucijos raidą galima skirstyti į keletą atskirų periodų, kurių kiekvienas turėjo didelę įtaką verslo aplinkai atitinkamam istorijos laikmetyje. Technologinės inovacijos padėjo pagerinti gyventojų gyvenimo standartus. Pirmasis technologijų poveikis, pirmasis Industrinės revoliucijos periodas, prasidėjusi aštuoniolikto amžiaus pabaigoje apie 1760 metus ir tęsėsi iki devyniolikto amžiaus vidurio. Technologijų proveržiui turėjo įtakos tai, kad aštuonioliktas amžius buvo švietimo laikmetis, daug dėmesio skirta gamtos mokslams ir švirtimui ko pasėkoje buvo sukurtos revoliucinės technologijos. R.Arkraitas sukūrė garo variklį, kurį vėliau E.Kartraitas pritaikė audimo staklėms, vystėsi medicinos mokslai. Teigiamai pasitarnavo ir vyravusi kapitalistinė santvarka, šio istorijos periodo atradimai ir inovacijos sukūrė naujas technologijas, iš esmės pakeitė laikmečio paveikslą. Garo variklis perkeltas į anglies kasyklas ženkliai padidino rūdos išgavimo produktyvumą, garo pavara audimo staklėse padėjo greitai vystytis tekstilės pramonei, garo pavaros pradėtos naudoti gamyklose ženkliai padidino produktyvumą. Devyniolikto amžiaus pradžioje R. Fultonas garo variklį pritaikė laivams ir sukūrė Okeaninius garlaivius, G. Stefensonas sukūrė geležinkelį ir garvežį, kiek vėliau sukurtas požeminis geležinkelis, taip buvo atvertas naujas transporto istorijos puslapis, naujos galimybes pagyvino prekybą, priartino anksčiau sunkiau pasiektas rinkas, palengvino tiekimo procesus. Pramonėje pradėtas naudoti gumos vulkanizavimas, sukurtos cilindrinio spausdinimo mašinos bei pirma ryšio priemonė telegrafas. Pirmasis technologinių atradimų ir išradimų, inovacijų laikmetis įtakojo didelius ne tik technologinius pokyčius, bet pakeitė visuomenę atsirado samdomieji darbininkai, vidurinysis sluoksnis kaip medikai, tarnautojai, mokytojai, buržuazija –privilegijuotas miestiečių luomas, valdantis gamybos priemones. Suaktyvėjo gyventojų migracija iš kaimo į miestus, emigracija į Šiaurės Ameriką, medicinos pasiekimai turėjo įtakos gyventojų skaičiaus augimui. Technologijos didelį vaidmenį suvaidino ir ekonomikos pokyčiams, prasidėjo Industrializacija – stambiosios mašinų gamybos pramonės kūrimas, agrarinė revoliucija. Antrasis Industrinės revoliucijos etapas prasidėjo devyniolikto amžiaus viduryje, apie 1850 metus ir apėmė laikmetį iki 1914 metų. Antrojo industrinės revoliucijos laikotarpio metu vystėsi chemijos bei plieno industrijos, sukurti benzininis kiek vėliau ir dyzelinio ciklo vidaus degimo varikliai. Sukurtas elektros generatorius, pradėta naudoti elektros energija. Idiegtos tokios inovacijos kaip keleivinis liftas, turimo technologijos pritaikytos gręžinių gręžimui. Mokslas pažengė toli kaip niekada anksčiau, A.Einšteinas išvystė reliatyvumo teorija, panaudojant turimas mokslines žinias sukurtos tokios inovacijos kaip telefonas, elektros lemputė, pritaikius vidaus degimo variklius sukonstruotas motociklas, kiek vėliau ir automobilis, sukonstruotos spausdinimo ant popieriaus mašinos, vakuuminis vamzdis. Dėl plėtojamo medicinos mokslo gerėjo visuomenės sveikta, atrastas aspirinas, sukurtos bakterinių ligų vakcinos. Įdiegtos inovacijos Industrinės revoliucijos apimtų šalių ekonomikai suteikė beprecedentinį postūmį, žiūrėti paveikslą Nr.1.

1 pav. BVP vienam gyventojui, pagrindiniuose pasaulio regionuose ir pasaulyje 1-2003 metais
(Duomenys atspindimi „Trptautiniais doleriais“, įvertintais pagal 1990 m. kainas)
Šaltinis: Maddison, A., Contours of the World Economy, 1-2030AD, Oxford University Press, 2007, p.70

Paveiksle Nr.1 matoma, kad pasaulio regionų Bendras Vidaus Produktas vienam gyventojui iki devyniolikto amžiaus pradžios buvo panašus visuose pasaulio regionuose, tačiau devynioliktame amžiuje stebimas Industrinės revoliucijos apimtų pasaulio regionų BVP vienam gyventojui augimas, iki dvidešimto amžiaus pradžios atotrūkio tendencija išlieka ir technologijų revoliucijos apimti regionai ženkliai atitrūksta nuo likusių pasaulio regionų ypatingai Afrikos ir Azijos. Kaip matyti Paveiksle Nr.1 nuo dvidešimtojo amžiaus antrojo dešimtmečio vakarų šalys dešimtimis kartų lenkia likusius pasaulio regionus, toks ženklus atotrūkis buvo skatinamas trečiojo Industrinės revoliucijos etapo prasidėjusio 1914 metais ir apėmusio laikotarpį iki 1970 metų. Tai periodas kai buvo diegiamos gamybos linijos, produktų standartizavimas. Sparčiai vystomas oro transportas sumažino pasaulį, sukurta visai nauja oro transporto priemonė sraigtasparnis suteikė naujų galimybių įvairiose veiklose. Toliau sparčiai vystoma medicina atrastas Insulinas, Penicilinas, vakcinos, atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija. Vystomi fizikos mokslai, sukurtas reaktyvinis variklis, išvystyta Kvantinė teorija, radijo bangų sklidimo tyrimai sudarė prielaidas rastis tokioms inovacijoms kaip tranzistorius, televizija, radiolokacinis radaras, mikrobangų krosnelės, šviesos diodai. Chemijos mokslų tyrimai virto inovatyviomis medžiagomis celofanu, neilonu. Ištirta branduolinės grandinės reakcijos teorija. Paleistas pirmasis dirbtinis žemės palydovas „Sputnik“, mėnulyje nusileido pirmas žmogus. Sukurtas lazeris bei garsą įrašanti juosta. Pradėta kurti kompiuterių teorija bei pirmasis interneto prototipas ARPANET. Visos šios technologijos sukūrė milžinišką potencialą, verslui ir šalių ekonomikos vystimuisi, įdiegtos naujos inovacijos sukūrė naujus produktus, naujas paslaugas. Trečiojo industrinės revoliucijos etapo eigoje buvo sukurtas pagrindas naujam istorijos etapui technologijų revoliucijai –Informacinių technologijų revoliucijos pradžiai. Nuo 1970 metų sparčiai vystėsi informacinės komunikacinės technologijos sukurti šviesolaidžiai, mobiliosios ryšio priemonės, pirmieji personaliniai kompiuteriai devintajame dešimtmetyje išvystytas interneto tinklas, sukurtos globalios skaitmeninės paieškos sistemos kaip Google. Paskutinį dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį pasaulį apima Informacinių technologijų revoliucija. Informacinės technologijos sukuria visai naujus procesus, produktus ir paslaugas. Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje gimsta naujas fenomenas –žinių ekonomika, kurioje veikia žinių darbuotojai. Tai nauja civilizacijos era, kurioje pagrindini resursas žinios, žinių pagrindu kuriamos inovacijos, gaminama geriau, daugiau, naudojant mažesnius resursų išteklius. Technologijos apima visas verslo sritis, naudojamos biure, gamyboje, transporte, projektavime, finansų valdyme. Naujausios informacinės technologijos atvėrė pasaulio rinkas, „sumažino“ atstumus, panaikino valstybių sienas, atvėrė kelia pasaulinei konkurencijai. Informacinės technologijos sukūrė naujas verslo šakas, kaip e-prekyba, modifikavo finansų sektorių elektroninės bankininkystės sistemomis, verslas ir visuomenė kibernetinėje erdvėje naudojasi e-vyriausybės paslaugomis. Žinių ekonomikos eros technologinė aplinka, suteikė daugiau galimybių mažoms įmonėms konkuruoti rinkose. Technologijos keičia santykį tarp sąnaudų vartojimo ir produkcijos gamybos. „Naujos ryšių technologijos įveda į paslaugų ir prekių rinką naują bendravimo būdą, t.y. ne linijinį-kontaktinį, o kibernetinį, kuris sukuria galimybę palaikyti nuolatinį ryšį ne su vienu, o su daugelio daugeliu rinkos/paslaugų tinklo nariais. (J.Rifkind, 2004). Technologijų poveikis šiuolaikiniame pasaulyje turi įtaką daugeliu aspektų, galima išskirti socialinio, ekonominio, poveikio verslo įmonėms aspektus, žiūrėti paveikslą Nr.2.

[pic] 2 Pav. Technologijų poveikis. Šaltinis: sudarytą autorių.

2. IŠLAIDOS TYRIMAMS IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRAI Šiuolaikinis verslas konkuruoja tarptautinėse rinkose, tam realizuojami įvairūs produktai, kurių platus gamybos spektras reikalauja panaudoti daugybę modernių technologijų. Taip pat yra produktų, kurių kūrimas ar realizavimas pats iš savęs reikalauja kurti naujas technologijas, siekiant sumažinti gamybos kaštus, suteikti produktui tam tikras funkcijas, gerinti produktų kokybę. Neabejotinai yra glaudus ryšys tarp investicijų į Mokslinius ir Technologinius tyrimus, bei šalies ekonomikos augimo, šalyje sukuriamų inovacijų ir aukštųjų technologijų produktų eksporto dalies Bendrajame Vidaus Produkte (BVP). Kaip matoma paveiksle Nr. 3, aukštųjų technologijų gamyboje pirmaujančios pasaulio šalys JAV, Japonija į Mokslinius ir Technologinius tyrimus sistemingai investuoja, JAV investicijos sudaro apie 2,6 procento nuo BVP, Japonija 3.25 procento nuo BVP (2009 m.). Europos Sąjungos vidutinės investicijos 2005 metais buvo apie 1,8 procento, tuo tarpu 2009 metais sudarė apie 2 procentus nuo BVP, nors stebimas nedidelis investicijų augimas, lyginant su JAV ir Japonija, investicijų kiekis ženkliai mažesnis. Atskiros Europos Sąjungos šalys kaip Suomija ir Švedija investicijomis pirmauja Pasaulyje, Moksliniams ir Technologiniams tyrimams atitinkamai skirdamos 3,9 ir 3,6 procento nuo BVP, tačiau naujosios valstybės investicijomis ženkliai atsilieka investuodamos mažiau nei 0,8 procento nuo BVP.

[pic]

3 Pav. Europos ir pirmaujančių pasaulio šalių investicijos į MTTP procentais nuo BVP Šaltinis: ES statistikos depart. EUROSTAT

Lietuvos investicijos palaipsniui didėja, tačiau lyginant su pirmaujančiomis Europos Sąjungos šalimis narėmis yra itin mažos, žiūrėti paveikslą Nr.4

[pic]

Pav. 4 Lietuvos Respublikos išlaidų Mokslinimas ir Technologiniams tyrimams santykis su BVP Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/Graphics/MakeGraph.asp?menu=y&pxfile=9490.px&gr_type=1&PLanguage=0

Svarbu paminėti tai, kad Lietuvos mokslo ir technologijų plėtra vystosi labai iš lėto. Vien lėšos, kurias valstybė ir privatus sektorius skiria įvairiems tyrimams ir kitiems plėtros veiksmams, yra perpus mažesnės nei ES. Pažangias technologijas adaptuojančių savo veikloje įmonių rodiklis nuo 2005 metų sumažėjo viena dešimtąja proc. punkto, taip pat nuo 2004 metų net 1 procentu sumažėjo asmenų, dirbančių pažangiųjų technologijų sektoriuje, šalis skiria nepakankamai investicijų vystyti MTTP ir adaptuoti ją versle ar brangiai parduodant išradimus pasaulyje, žiūrėti lentelę Nr.1

1 lentelė

Mokslo tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) statistiniai rodikliai

|Rodiklis |Metai |ES (2007 m. |
| | |rodikliai) |
| |2004 |2005 |2006 |2007 |2008 |2009 | |
|Pažangiųjų technologijų įmonių dalis, procentais|0,6 |0,6 |0,5 |0,5 |0,5 |0,5 |N/D |
|Dirbančiųjų pažangiųjų technologijų gamybos |1,8 |1,5 |1,2 |0,8 |0,8 |0,8 |N/D |
|sektoriuje dalis, procentais | | | | | | | |
|Pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus |510 |387,9 |357,9 |372,5 |439,0 |396,9 |N/D |
|pridėtinė vertė (gamybos sąnaudomis), mln. Lt | | | | | | | |
|Pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus |2,0 |1,3 |1,0 |0,8 |1,0 |1,2 |N/D |
|pridėtinės vertės dalis, procentais | | | | | | | |
|Darbuotojai, dalyvaujantys MTTP veikloje, |16,4 |16,3 |16,4 |18,5 |18,6 |18,4 |3438,0 |
|tūkst.. | | | | | | | |
|Išlaidų MTTP darbams santykis su BVP, procentais|0,75 |0,75 |0,79 |0,81 |0,8 |0,84 |1,9 |

Šaltinis: LR Statistikos departamentas, http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2603

Šiandieniniame pasaulyje naujos technologijos vaidiną svarbiausią vaidmenį konkurencijos atžvilgiu, todėl labai svarbus valstybių inovatyvumo lygis. Analizuojant valstybių eksportą galima išskirti valstybes kurių eksporto ženklią dalį sudaro moderniųjų technologijų eksportas, sukuriantis itin didelę pridėtinę vertę, žiūrėti paveikslą Nr.5. Diagramoje matyti, kad daugiau moderniųjų technologijų eksportuoja išsivysčiusios pasaulio šalys JAV, Pietų Korėja, Japonija bei Europos valstybės Didžioji Britanija, Prancūzija. Tačiau pasaulyje modernių technologijų rinkoje dominuoja Pietų Korėja, JAV ir Japonija. Lietuva, Lenkija, Latvija šiuo atveju rikiuojasi prie šalių, kurios nesukuria daug modernių technologijų ir jų labai mažai eksportuoja. Svarbu pastebėti tai, kad Estija, kaip Baltijos šalių atstovė minėtoje diagramoje lenkia rodikliais savo kaimynes. Tai rimtas signalas, kad Lietuvos politikos nepakankamai skiria dėmesio Moksliniams ir Technologiniams tyrimams, ko pasėkoje šalies įmonių konkurencingumas pasaulinėje rinkoje stagnuoja.

[pic]
5 pav. Valstybių eksportuojamos moderniosios technologijos, proc. nuo bendrojo valstybių eksporto, 2004 – 2006 metais. Šaltinis: ES statistikos depart. EUROSTAT.

Europos sąjunga pagal įnovatyvumo lygį priskiriama prie pirmaujančių pasaulio šalių, tačiau nedidinant investicijų srauto artimiausiais metais greitai augančių Azijos ekonomikų šalys kaip Kinija, pralenks Europos Sąjungą. Prognozuojama, kad jau 2014 metais Kinija investicijoms į Mokslinius ir Technologinius tyrimus skirs daugiau lėšų nei Europos Sąjunga, žiūrėti paveikslą Nr.6. Išliekant šiandieninėms finansavimo tendencijoms Europos Sąjungai kyla grėsmė būti išstumtai iš pasaulio aukštųjų technologijų produktų rinkos, kas labai neigiamai atsilieptu verslo aplinkai ir valstybių narių ekonomikoms, bei konkurencingumui pasaulinėse rinkose.

[pic] 6 Pav. Pirmaujančių pasaulio ekonomikų investicijų į mokslinius ir technologinius tyrimus tendencijos (milijonais dolerių). Šaltinis: Europos Komisija

Apibendrinant reikia pažymėti, kad Europos Sąjungos pasirinktas kelias Žinių ekonomikos link, yra racionalus ir toliaregiškas, tačiau akivaizdu, kad numatytos politikos įgyvendinamos per lėtai, skiriamas per menkas finansavimas nukreiptas į Mokslinius ir Technologinius tyrimus, daugelio valstybių narių investicijos neženkliai didėja, tačiau finansavimo apimtys ir tendencijos nepakankamos.

IŠVADOS

• Technologijų vystymas turėjo milžinišką poveikį ekonomikos augimui vakarų šalyse, šiandiena žinios yra pagrindinis resursas šiuolaikiniame aukštųjų technologijų pasaulyje, kuriame žinios yra brangiausia prekė. Naujos technologijos pakeitė veiklos praktikas, ir sukūrė naują verslo aplinką, “sugriovė” valstybių sienas, atvėrė naujas rinkas, sumažino atstumus, sukūrė naujas verslo šakas, technologijos neatsiejamos nuo šiandieninio verslo.

• Europos Sąjunga priskiriama prie inovatyviausių pasaulio šalių, tačiau finansavimas Moksliniams ir Technologiniams tyrimams ženkliai atsilieka nuo pirmaujančių pasaulio šalių JAV, Japonijos, Pietų Korėjos. Jei nebus ženkliai padidintas finansavimas, kyla grėsmė, kad Europos Sąjunga praras konkurencingumą pasaulinėse aukštųjų technologijų rinkose.

LITERATŪRA

1. Conklin, D, W. The Global Environment of Business. JAV, 2011. 2. Europos Komisija, Eurostat. Prieiga per internetą: 3. Harrison, A. Business Environment in a Global context. Oxford, 2010. 4. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: < http://www.stat.gov.lt/lt/ > 5. Pro inno-europe. Prieiga per internetą: